Nors pasaulyje flamenką šoka tiek moterys, tiek vyrai, Lietuvoje jis laikomas išskirtinai moterišku užsiėmimu. Šiame klube – taip pat vien tik moterys: ir visai jaunos, ir jau sulaukusios pensinio amžiaus. Klubu jos pasivadinusios ne atsitiktinai: čia ne tik šoka, bet ir rengia seminarus, filmų peržiūras, ispaniškos poezijos skaitymus, koncertuoja.
Svarbiausia – svajoti
Jau ketvirtus metus flamenką šokanti Svetlana sako, kad norint atrasti mėgstamą veiklą, reikia ieškoti ir nebijoti svajoti. Ji prieš kelerius metus pirmąkart Kanarų salose koncerte pamatė flamenko šokėjus. Tada nusprendė, kad jei kažką panašaus ras Lietuvoje, būtinai išbandys. Kai po dvejų metų pamatė skelbimą apie naujos grupės rinkimą, atėjo nedvejodama. Ir nors anksčiau išbandė daugelį šokių, šis užvaldė ją be konkurencijos.
„Pakanka tik norėti ir rasi mėgstamą veiklą“, - įsikinusi Sonata, kuriai norėjosi šokti, net nesvarbu, ką. Sonata šoka jau šeštus metus.
Jelena klube – dar tik naujokė, bet ji įsitikinusi, kad kiekviena moteris turi rasti mėgstamą veiklą, ne tik namų ruoša, vaikais ir vyru užsiimti. O kokia veikla geriausia – čia jau kiekvienai nuspręsti. Pvz., galima išbandyti tai, ką draugės laisvalaikiu veikia.
Nugalėti tingulį
Iš tiesų kartais lyg ir žinome, kuo norime užsiimti laisvalaikiu, net įsigyjame reikalingų tam priemonių, o vis tiek neišsiruošiame iš namų, nors tu ką! Flamenką trejus metus šokanti Dovilė sako, kad reikia nugalėti tinginį savyje ir neieškoti jam pateisinimų. „Juk smagu nugalėti save ir tingulį!”, - tikina Dovilė.
Be to, ji pataria mėgautis ir pačiu mokymosi procesu, ne tik rezultatais. Nors jie – ir itin džiugina. „Tai nėra ėjimas tiesiog į sporto salę, kur tikslingai treniruoji kūną. Flamenke jis – tarsi šalutinis efektas. Bet šokdama tu gauni dvigubą naudą: lavini kūną, kartu kinta ir vidinės savybės. Pirmiausia, tampi moteriškesnė, labiau pasitiki savimi,“ – įsitikinusi Dovilė. Jos nuomone, nepaprastai svarbu kiekvienai moteriai žinoti, kad kažką gali.
Junkis prie bendraminčių
Be abejo, laisvalaikio užsiėmimai turi teikti malonumą ir padėti atskleisti save. Trejus metus flamenką šokanti Svetlana sako, kad šis šokis jai padėjo išsivaduoti iš vidinių baimių ir kompkeksų. Tarkim, ir dabar dar baisu pasirodyti scenoje, tačiau ta baimė tapo kitokia: ji padeda pajusti jos stiprybę. Svetlana džiaugiasi, kad aplinkui daug bendraminčių, kurios palaiko, pataria nebijoti atsiverti ir būti savimi.
Tiek pat laiko flamenką laisvalaikiu šokanti Andželika jai pritaria ir antrina, kad ne tik svarbu rasti bendraminčių. Labai svarbu jausti jų pasitikėjimą. „Man svarbu, kad čia vienos kita pasitiki - mes visos galime koncertuose šokti, net ir tos, kurioms prasčiau sekasi. Tai labai smagu“, - sako Andželika.
Irina jai prieštarauja: „Juk nebūtina dalyvauti koncertuose. Čia ir taip gali išreikšti nuotaikas, atskleisti savo bruožus, kurie įprastai tūno paslėpti. Čia aš esu tokia, kokia iš tiesų esu, nereikia nieko slėpti. Jau penktus metus puikiai išreiškiu save ir moteriškumą“.
Kas ieško – tas randa
Klubo naujokė Evelina prisipažįsta ketinusi šokti tango. Tačiau dėl aukšto ūgio nesurado partnerio. Beieškodama rado, jog šiame klube nereikia partnerių. Pabandė ir suprato, jog šis šokis jai yra labai artimas.
Senbuvė Nastia pataria, kad norint rasti, kas tau miela, reikia nebijoti ieškoti. Štai ji išmėgino įvairiausius šokius, bandė net balinius. Tačiau niekaip nesurado, kas jai būtų artima. Tik po ilgų ieškojimų apsistojo ties flamenku. O pagimdžiusi vaikutį, ji grįžo atgal į klubą. Nastia sako, kad „čia – ugnis, jėga ir moteriška išmintis. Turbūt ne veltui sako, kad flamenką galima šokti tik po 40-ies, nes tuomet jau turi, ką pasakyti”.
Nebijok keistis
Senjorių grupė yra puikus pavyzdys, kad metai – ne kliūtis užsiimti norima veikla.
Tamara sako, kad sulaukęs 60-ies žmogus pradeda mažiau judėti, o kai nebeina ir į darbą – trūksta bendravimo. Tad prieš trejus su puse metų metė rankdarbius ir pradėjo šokti. “Aš čia gaunu viską: gerą muziką, nuostabią savijautą ir žmonių bendravimą. Aš pati gal ir nesu labai aistringa, tačiau čia labai gerai jaučiuosi,“ – džiaugėsi moteris.
Savo sprendimu šokti flamenką patenkinta ir Irena. Dar ir į darbą suspėjanti moteris sako, kad jos savijauta, pradėjus šokti, pastebimai pagerėjo. Be to, moteris šmaikštavo, kai nesėdi namie, tada ir paikos mintys į galvą nelenda.
Sukurk pati
O jei niekas nepasiūlo to, ką veikti laisvalaikiu, tiesiog reikia daryti pačiam. Taip mano flamenką jau 10 metų šokančios Ilona ir Marina (klubo „Tientos“ įkūrėjos):
„Mes pačios neradom to, ko norėjom. O kai nerandi – darai pats. Mums seniai norėjosi įkurti klubą moterims, kur ne tik šoktų, bet čia jos jaustųsi gerai, joms būtų malonu ir norėtų praleisti laisvalaikį“.
Pasak moterų, kai išmoksti šokti, to jau nebepakanka, taigi pradedi dalintis žiniomis ir įgūdžiais, rengti seminarus, kviesti flamenko meistrus iš Ispanijos, organizuoti įvairius renginius.
Ilona ir Marina sako, kad labiausiai joms džiugu matyti ne tik rezultatą scenoje, bet ir tai, kaip moterys keičiasi: išmoksta reikšti savo emocijas ir atskleisti save. Jos išmoksta eiti per gyvenimą iškėlusios galvas it karalienės.
