Vietiniu gidu pasisiūlo pabūti gal 80 metų kaimynas pensininkas, turintis automobilį. Tik reikia žiūrėti, kad pensininkas nebūtų visai suvaikėjęs, antraip atostogos virs Helouvynu. Juokaujama, kad Amerikoje kas trečias vairuotojas kilęs iš Lotynų Amerikos, o kas ketvirtas – aštuoniasdešimtmetis.
Šis pasakojimas – portalo lrytas.lt skelbto konkurso „Rašyk apie savo kelionę ir laimėk kelionę į Bulgariją dviem!" – dalyvis.
Senelių, peršviečiamų lyg pienės pūkelis, Majamyje labai daug. Jie mėgsta šilumą ir tai, kad Floridoje nereikia mokėti už šildymą. Kaimyno dėka pamačius įžymiausias Majamio vietas: pramogų parką, okeanariumą, koralų pilį, botanikos sodą, papūgų parką, indėnų kaimą, „milijonierių salos“ įžymybių namus ir kt.
Imu Majamį tyrinėti savarankiškai. Ryte keliauju į arčiausiai namų esantį paplūdimį, kuris pasirodė kažkuo neįprastas.
Majamis yra kurortas, žmonės čia atsipalaidavę, be kompleksų, todėl patartina niekuo nesistebėti – pliaže, Haloverio parke renkasi nudistai. Netyčia pasukus dešiniau, pamatau gulinėjančius gėjus, o jau centre ir kairėj – taip vadinamus „normalius“ nudistus. Daugiau prie didingojo Atlanto netraukė.
Sėkmingesnė savarankiška kelionė buvo į Fairchild botanikos sodą, kuriame tuo metu vyko dailininko Dale’s Chihuly stiklo darbų paroda, primenanti pasaką. Stiklo burbulai tvenkiny, stiklo dirbiniai tarp gėlių, kabančios stiklo girliandos ant medžių ir daug daug spalvų...
Visas Majamis - tarsi daugiamečių gėlių sodas: gatvėse auga kalijos, anturiai, strelicijos, kaktusai, bromelijos ir begalė kitų. Deja, Floridoje nepamatysi lietuviškos švelnios žolytės, čia auga kieta, panaši į varputį „bizono“ žolė.
Iš Majamio skridau su „dvasiomis“ susijusia pigių skrydžių bendrove „Spirit Airlines“.
Krebždėjo nerimas dėl vėjo blaškomo lėktuvėlio, bet po kelių valandų jau buvau Kalifornijoj ir kitą dieną apžiūrinėjau Los Andželą, milijoninį „angelų“ miestą. Jame yra ištisi rusakalbių rajonai ir jų parduotuvės. Gausiausiai lankomas rajonas - Holivudo bulvaras su jo žymiąja „Žvaigždžių alėja“ (Walk of Fame). Beje, tai pats nesaugiausias miestas JAV.
1923 metais ant Bičvudo kalvos pritvirtintos 15 m aukščio raidės Hollywood. Tai įrengė ne koks kino magnatas, o prekiautojas žemės sklypais šiame kalvotame rajone. Ši reklama jam kainavo 21 tūkst. dolerių, ją saugojo samdomas sargas, gyvenęs L raidės pastogėje. Pamažu rajonas tapo toks populiarus, kad kino industrija iš Santa Barbaros persikėlė į Holivudą ir tapo trokštančių išgarsėti aistrų objektu. Holivudo „Žvaigždžių alėjoje“ yra daugiau nei 2400 žvaigždžių. Alėja tęsiasi 2 km.
Kiekviena žvaigždė yra 1,8 m atstumu nuo kitos. Kasmet čia trypia milijonai lankytojų, vyksta gatvių šou su kone tikrais „Elviu Presliu“, „Merlin Monro“ ir kitais personažais. Oficialiai yra pristatoma, kad pirmoji žvaigždė buvo įteikta aktorei Joanne'ai Woodward 1960 m. vasario 9 d. 2002 m. Holivudo žvaigždžių alėja sulaužė savo taisykles ir įsteigė pirmąją žvaigždę ne ant grindinio, o ant teatro sienos. To paprašė žvaigždę gavęs Muhammadas Ali, mat jis nenorėjo, kad „ant jo“ būtų vaikštoma.
Labai įdomu pravažiuoti pro išblizgintą Beverli Hilsą, kur stūkso turtingųjų vilos. Ten net parduotuvės kitokios, prabangios ir nesimato benamių.
Huntington botanikos sodas Los Andželo rajone San Marine - ypatingas, kol kas gražesnio nesu mačiusi.
Verda gyvenimas ir Santa Monikoje, vakarų Los Andželo apskrityje, kur ypač didelė lietuvių bendruomenė. Iš Los Andželo netrukus atsidūriau Santa Barbaroje, garsiam kurorte tarp Koldiljerų kalnų ir Ramiojo vandenyno. Amerika – emigrantų šalis, bet Santa Barbara išsiskiria tuo, kad retai pamatysi juodaodį. Aptarnavimo srityje vyrauja meksikiečiai.
Nuostabus kalnų vaizdas, ištisus metus žaliuojantys augalai, jaukios gatvelės ir švarus oras pritraukia daugybę turistų. Sniego čia niekada nebūna, bet žiemos naktys šaltos, todėl namai apšildomi. Dieną saulė kaitri ir žiemą, ir vasarą, bet Ramusis vandenynas – tai ne Atlantas, kurio vanduo šiltas, lyg arbata, todėl maudytis norisi tik įpusėjus vasarai.
Neturintiems „pažinčių“, atostogauti Santa Barbaroje – didelė prabanga, nes viešbučių kainos įkandamos tik pasiturintiems. Mane apgyvendino pas vietinę įžymybę – 95 metų rusakalbę babą Verą palaikyti jai kompaniją ir padėti tvarkytis buityje. Babai Verai viskas laiku išoperuota, tad ji gerai mato, girdi, vaikšto ir dar vairuoja savo seną automobilį „Mercedes“. Be to, moteris svajojo nusipirkti naują VW, kurio vairą būtų lengviau sukioti jos trapioms rankoms. Išvažiuodama iš kiemo, Vera visada persižegnoja (aš mintyse taip pat).
Įkurdinta buvau mažame 3 kambarių namuke. Pati šeimininkė gyveno greta ir prižiūrėjo 18 kambarių nuomojamą namą. Nuoma – jos biznis, kuriam neatsispiria, net sulaukusi tokio garbingo amžiaus. Pirmomis dienomis persivalgiau kieme augančių apelsinų, derančių ištisus metus.
Vera nukritusių apelsinų nevalgo, meta juos į šiukšlių dėžę. Jos aristokratiškas manieras išduoda ne tik orus elgesys, kalba ir apranga. Mirus vyrui, ji tapo dar valdingesnė: du anūkus tiesiog šokdina pagal savo dūdelę, bet yra jiems dosni, ypač Denisui, kuris vedęs švedę.
Kitą anūką, Aleksą, ignoruoja, nes nenori pripažinti jo žmonos filipinietės. Paklaustas, ar kalba rusiškai, Aleksas nusijuokia: tik „svoloč“, nes babai visi – „svoloč“... Santa Barbaroje visi rusakalbiai vienas kitą pažįsta. Taip atradau net porą lietuvių, kurių dėka pamačiau San Franciską ir Ramiojo vandenyno pakrančių grožį, keliaujant 1 keliu (California State Route 1).
Be galo gražus Amerikos miestas San Franciskas turi savo vizitinę kortelę – tai Golden Gate tiltas ir stačiomis kalvomis kopiantys senoviniai tramvajai. San Francisko tramvajai – ne tik populiariausia susisiekimo priemonė mieste, bet ir pagrindinė turistinė atrakcija, nes tramvajaus paslaugomis naudojasi apie du milijonai turistų.
Prabėgom dar spėjau aplankyti neįtikėtino grožio orchidėjų parodą netoli Santa Barbaros.
Gražiausios JAV valstijos – Florida ir Kalifornija – pačios yra lyg rojaus sodai, tenka stebėtis jų gamtos įvairove: nuo snieguotų kalnų, dykumų su kaktusų žvakėmis iki žydinčios nematytos žalumos. Visur savaime auga agavos, kinrožės, stulpeniai, bugenvilijos. Bet Botanikos soduose surinktos tokios retų atogrąžų augalų kolekcijos, kad priverčia aikčioti.
Atostogos eina į pabaigą, prifotografuota ir pamatyta tikrai nemažai, bet važiavau ten, kur vežė - kito pasirinkimo nebuvo. Tam, kad pamatyčiau visas įsimintinas vietas Amerikoje, gali neužtekt gyvenimo, kaip sako amerikiečiai. Gal dar kada nors pavyks aplankyti Grand Kanjoną, sekvojų mišką arba Las Vegasą...
