Rusiškai ji vadinama „cvet morskoj volny" - jūros bangos spalva.
Pirmagimio sūnaus vestuvėse pasipuošiau jūros bangos spalvos kostiumėliu.
Temdavo anksti. Prasivoliojusios ant šilto Albenos kurorto smėlio vakarop mes, šviesaus gymio moterys maudomės nuogut nuogutėlės. Kvatojamės, kaip Salpmėjos Neries Eglė. Nei žiūrim, nei klausiam, ką apie mus galvoja rimtasis mėnulis.
Mes užsienyje, pirmąkart - ar girdite?
Keliaujam pajūriu, kur pilna mielų, nematytų užeigėlių. Groja muzika, skamba gražios dainos, skanaujamas bulgariškas vynas.
Beje, apie vyną. Kažkur kalnuose, kur vynas liejasi krantais, buvome didelėje užeigoje. Tradicinėje vyno šventėje nesupratome vietos žmonių kalbos, tiksliau - gestų kalbos. Pasirodo, Bulgarijoje galvos linkčiojimas reiškia „ne “, o mūsų atsisakymas - galvos sukiojimas į šalis - „taip’’.
Šita „klaida” padaro mus šiltut šiltutėlius, linksmus linksmutėlius.
Juokas, kvatojimai, „bulgariški”galvų sukiojimai. Su tokia nuotaika rytojaus dieną keliaujam į Varną. Gražus miestas, švelni, šilta jūra, miškingi kalnai ir lengvo vėjelio judinami plakatai apie… mirusį žmogų. Jų gana daug. Tarsi priminimas, kad esi, žmogau, trapus, ne toks tvirtas, kaip įsivaizduoji, o kad ne amžinas - tai tikrai. Gyvenimas turi savo alfą ir omegą (pradžią ir pabaigą). Todėl džiaukis, kad esi, dabar kvėpuoji Bulgarijos kalnų oru. Atminty įstrigo bulgariška tradicija.
Su tokiomis savotiškai filosofinėmis mintimis kylame aukštyn, aukštyn, aukštyn. Vaizdai nenusakomai gražūs. Nusileidus atsiduriam Nesebre - mieste įlankoje su daug daug laivelių. Vaizdelis - kaip senoviniam filme: jauku, miela, nematyta.
O koks gi čia kvapas? Kuo čia taip kvepia šitas įdomia architektūra pasipuošęs miestas? Juokaujam, kad filme jokio kvapo neužuosi. O čia ir filmas, ir kvapas - kartu. Žuveliokais - juokaudami pavadina tas mažutes, lyg naujagimio pirštukas skrudintas žuvytes grupės vyrai. žvejybos žinovai. Valgom visi iš susuktų kūgio formos maišelių ir tam valgymui galo nėra. O maišeliai karšti, kilnojami iš vienos rankos į kitą. Smagumėlis neišpasakytas. Vis fantazuoju ir noriu tikėti, kad negali šios žuvytės būti nebekepamos dabar, po 26 metų, kaip negali žavingoji ponia Palanga viduržiemy nekvepėti stintomis.
Burna vėl nori pajusti šitą skonį, nosis užuosti šitą kvapą. Akys pasiruošusios susitikti su Juodosios jūros gražiausios spalvos bangomis. Širdis - pajusti virpulį prie mylimo ir mylinčio žmogaus svetur.
Jaučiu, kelionė į šitą mielą kraštą pasikartos. Ne sapne, ne mintyse, bet realybėje. Kai netikėtai mano „antroji puselė” pasakė, kad per 65 metų gimtadienį norėtų su manimi aplankyti saulėtąją Bulgariją (mat abu kalbam rusiškai, o gal ir kelionė nėra brangi ), pradėjau kvatotis. Jis supras juoko priežastį ir neteks žado, kai aš jam dovanų ant stalo padėsiu laimėtą kelionę dviems. Dovana už dovaną, argi nemiela?
Šis pasakojimas – portalo lrytas.lt skelbto konkurso „poilsis/rasyk-apie-savo-kelione-ir-laimek-isvyka-i-poilsis/rasyk-apie-savo-kelione-ir-laimek-isvyka-i-bulgarija-dviems.htm"="">bulgarija-dviems.htm"" target="_blank">Rašyk apie savo kelionę ir laimėk kelionę į Bulgariją dviem!" – dalyvis.
