Nusileidus prie Kauno marių, pačioje Žiegždrių geologinio tako pradžioje, mintimis gali nusikelti maždaug 15 tūkst. metų atgal. Ekologas sako, kad čia anuomet tyvuliavo prieledyninės marios, palikusios molio sluoksnius.
„Jį kramtant įspūdis kaip kramtant kokius blynus, iš karto tarp seilių ištirpsta“, – teigia buvęs Kauno marių regioninio parko ekologas Povilas Vitkauskas.
Tiesiant taką pastatyti stendai apie Kauno marių regioninio parko įdomybes. Legenda pasakoja, kad Žiegždrių pakrantėse, prie stebuklingų šaltinių, gyveno didžiulės varlės, galbūt užkeiktos buvusio dvaro damos. Jos esą išpildančios gerų žmonių norus – tereikėję plokščią akmenuką paleisti marių paviršiumi. Vaikams gamtininkai sugalvojo galvosūkių.
Tiesti beveik dviejų kilometrų pažintinį taką Kauno marių pakrantėmis nebuvo lengva – kaldami metalinius polius, darbininkai dažnai atsiremdavo konglomeratą – uolieną, panašią į cementą. Einant taku, atsiveria šios labai Lietuvoje retos uolienos atodanga, saugoma valstybės.
„Galima ir moksleiviams edukacines programas vesti, susipažinti su geologija, su tais ypatingais mūsų krantais. Kauno marių regioninio parko kraštovaizdžio elementas ir yra tie gyvi, griūvantys krantai“, – sako Kauno marių regioninio parko direktorė Nijolė Eidukaitienė.
Įrengti Žiegždrių geologinį taką kainavo 6 tūkst. litų, kuriuos skyrė Europos Sąjungos fondai ir Lietuva. Be šio tako, Kauno marių regioniniame parke itin lankomi Pakalniškių ir Arlaviškių pažintiniai takai.
