Ankstesnis pasaulio rekordas buvo pasiektas 2012 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur ant tilto per upę buvo užregistruoti 2569 vienoje linijoje šokantys žmonės.
Pirmasis toks rekordas buvo užfiksuotas 2008 metais Estijoje netoli Piarnu miesto. Ten buvo susirinkę 2354 šokėjai. Tuomet Guinnesso rekordą padėjo pasiekti ir apie 600 šokėjų iš Lietuvos.
Palangoje pasaulio rekordo pasiekimą organizavusi Lietuvos linijinių šokių federacija J.Basanavičiaus gatvėje planavo išrikiuoti net 3 tūkst. šokėjų.
Tačiau artėjant 18 valandai, kai turėjo būti fiksuojamas rekordinis šokis, iki amerikiečių pasiekimo dar trūko keleto šimtų dalyvių. Nevilties apimti renginio organizatoriai pagalbos kreipėsi į visus Palangos centre tuo metu buvusius žmones.
Gelbėti pasaulio rekordo atsirado nemažai norinčiųjų. Nuo jūros traukę poilsiautojai prie Jūratės ir Kastyčio skvere buvusių rekordo organizatorių palapinės išsirikiavo į ilgą eilę, kurioje kantriai lūkuriavo ne tik jaunimas, bet ir garbaus amžiaus žmonės.
Žmonės skubėjo užsirašyti savo pavardę ir gavę šokėjo dalyvio numerį ėjo ieškoti savo vietos ilgoje šokėjų voroje.
Kai kas prisidėti prie pasaulio rekordo panoro bevaikštinėdami su šunimi, prie organizatorių palapinės stojo ir pro šalį dviračiais mynę poilsiautojai.
Į šokėjų gretas įsiliejo ir du svečiai iš Indijos. Pasaulio rekordo organizatoriai apsiramino, kai buvo išduotas 2600-asis dalyvio numeris. Tai reiškė, kad JAV pasiekimas bus pagerintas.
J.Basanavičiaus gatvėje rekordo dalyviai rikiavosi dviem eilėm iki sankirtos su S.Daukanto gatve - tokį gatvės ruožą pavyko įgarsinti. Jūratės ir Kastyčio skverą apsukę ir ant jūros tilto išsirikiavę šokėjai vis vien netilpo, todėl eilė žmonių nutįso ir į Meilės alėją.
Pasigirdus disko stiliaus muzikai pasaulio rekordo dalyviai nesudėtingus šokio judesius demonstravo apie 5 minutes. Juos fiksavo keletas filmavimo operatorių, o virš gatvės zujo filmuojantys skraidymo aparatai.
Pasaulio rekordą fiksavo ir Palangos meras Šarūnas Vaitkus, bei Lietuvos olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. ˙
