Net darželinukai ir pradinukai vasaros atostogas nori praleisti taip, kad patirtų smagių pramogų ir rudenį turėtų ką papasakoti draugams.
Vaikams norisi keliauti, gyventi draugų būryje, dainuoti susėdus prie spragsinčio laužo, žygiuoti miškais ir skrosti upes.
Pagal vaikų amžių ir pomėgius galima rasti kūrybinių, pramoginių, išgyvenimo, etnologinių, gamtinių, užsienio kalbų, sporto ir dar daug kitų krypčių stovyklų. Jos organizuojamos ir Lietuvoje, ir užsienyje.
Stovyklų organizatoriai ir vaikų tėvai pastebi, jog būdami tarp bendraminčių jaunieji stovyklautojai tampa savarankiškesni, atsakingesni, išmoksta bendrauti, dirbti komandoje, įgyja naujų žinių.
Pradžiai – į dienos stovyklą
Vaikų stovyklos „Draugai“ vyriausioji vadovė Gedvilė Gineitytė patarė renkantis stovyklą dėmesį atkreipti ne vien į kainą.
„Svarbu pasidomėti organizatorių patirtimi, siūloma veikla, pramogomis, vieta, gyvenimo sąlygomis ir maitinimu, stovyklos trukme. Tuomet pavyks išvengti nemalonių netikėtumų ir jiems, ir stovyklautojams“, – sakė G.Gineitytė.
Dažniausiai pirmą kartą vaikus į stovyklą išleidžiantys tėvai labai jaudinasi, ypač jeigu atžalos dar tik pradinukai. Stovyklų organizatorių teigimu, jeigu vaikas nesijaučia pakankamai savarankiškas, drąsus, jam sunku atsisveikinti su tėvais, verta išbandyti dienos stovyklas. Jose vaikai randa įdomios veiklos dieną, kol tėvai dirba.
Šiose stovyklose mažieji būna prižiūrimi ir pamaitinti. Todėl vakare grįžus į namus belieka aptarti naujus įspūdžius ir pasiruošti kitos dienos nuotykiams.
Patarė išmėginti įvairios veiklos
Pajutę dienos stovyklų privalumus, kitąmet vieni vaikai išsiruošia stovyklauti ilgesniam laikui. Kiti supranta, kad vieniems stovyklauti dar anksti, ir vėl renkasi dienos stovyklas. Prieš perkant vaikui kelialapį į savaitės ar ilgesnės trukmės stovyklą vieni organizatoriai siūlo atsižvelgti į jo pomėgius, būdą, fizinį pasirengimą, ištvermę ir rinktis specializuotą stovyklą. Kiti – priešingai – pataria rinktis tokią poilsiavietę, kur būtų galima išmėginti įvairių užsiėmimų arba tiesiog linksmai papramogauti.
Stovyklos „Žilvitis“ direktorius Aloyzas Jorošaitis patarė visiems vaikams išmėginti poilsį stovyklose, kuriose orientuojamasi ne į vieną kokią nors kryptį, o siūloma daugybė būrelių ir užsiėmimų.
„Stovykloje, kurioje galima rasti tris dešimtis būrelių, vaikas gali išmėginti įvairią veiklą ir pasirinkti, kas jam arčiausiai širdies. Dažnai vaikams viską išbandyti per vieną pamainą sunku, todėl jie į tą pačią stovyklą atvyksta ir kitais metais“, – sakė A.Jorošaitis.
Tėvams svarbus ir atstumas
Dažnai į stovyklas važiuojančius vaikus vilioja pramogos, galimybė rasti naujų draugų, susitikti su bičiuliais, su kuriais šėlta pernai.
„Ne vienus metus mūsų stovykloje kartu ilsėjęsi vaikai jau derina laiką, kad ir šįmet galėtų atvykti tuo pat metu. Vėl prašys įkurti viename būryje ir net tuose pačiuose kambariuose“, – tikino vaikų vasaros stovyklų rengėjas „Flinto projektų“ įkūrėjas Saulius Bartaška.
Septynerius metus kaunietis stovyklas organizavo pajūryje, tačiau šįmet stovyklautojai pramogaus Raseinių rajone įkurtame dvare.
„Pakeisti vietą nutarėme dėl gana didelio atstumo, kurį tėvams reikia sukarti vežant atžalas stovyklauti.
Juk daugiausia stovyklautojų sulaukiame iš Vilniaus ir Kauno. Be to, siekėme, kad dažniems lankytojams nepabostų ta pati stovyklos vieta,“ – sakė D.Bartaška.
Pajuto dailininkės gyslelę
Septynmetės Elzės Pridotkaitės tėvai svarsto, kokią stovyklą šįmet parinkti mergaitei, kuri pernai pirmąkart buvo dienos meno stovykloje.
„Dukra lankė baletą, todėl apsidžiaugėme, kai vadovė pranešė, jog rengia dienos stovyklą, kurioje bus ne tik baleto, bet ir dailės, dramos, muzikos, kovos menų, jogos užsiėmimai. Elzė labai norėjo lankyti šią stovyklą“, – pasakojo Elzės motina Jūratė Pridotkienė.
Stovyklaudama būsimoji pirmokė pajuto turinti dailininkės gyslelę, todėl šiais mokslo metais ji tęsė baleto pamokas ir pradėjo lankyti dailės būrelį. Šią vasarą Elzė vėl lankys dienos stovyklą, nes tėvai mano, jog ilgesniam laikui mergaitę vieną išleisti iš namų dar anksti.
Patirties įgijo su skautais
Trylikametė Guostė Balandytė stovyklauja nuo mažens. Į įvairias stovyklas ji važiuoja du kartus per metus. Kaip pati sako, yra mačiusi ir šilto, ir šalto. Ypač daug patirties ji įgijo skautų stovykloje.
„Šioje stovykloje pirmą kartą gyvenau lauko sąlygomis. Teko išmokti statyti palapinę, prikapoti malkų ir sukurti laužą, virti arbatą bei sriubą, taip pat plaukėme plaustais“, – įspūdžiais dalijosi moksleivė.
Guostė ne kartą yra buvusi ir sporto bei šokių stovyklose, tačiau aktyviai mergaitei labiau patinka ilsėtis ten, kur netrūksta nuotykių, šėlionių, dieninių ir naktinių žygių, net karinės drausmės. „Išmokau naudotis žemėlapiu, kompasu, miške orientuotis pagal medžius, atradau daug naujų potyrių“, – tvirtino G.Balandytė.
Nuogąstavimai nepasitvirtino
Moksleivės motina Renata Balandienė neslėpė, jog pirmąkart ją kamavo nerimas dėl to, kaip dukra jausis stovykloje. Tačiau jau pirmą dieną nuogąstavimai, kad vaikui stovykloje nepatiks, nepasitvirtino.
Moteris džiaugėsi, kad itin judri jos duktė stovyklaudama nuolat patiria daug nuotykių, plečia akiratį, išmoksta naujų dalykų. R.Balandienė mano, jog didžiausias stovyklų privalumas tas, kad vaikai ištisas dienas nesėdi prie televizoriaus ar kompiuterio, nenuobodžiauja prie daugiabučių laiptinių.
„Šįmet Guostė ilsėsis dviejose stovyklose.
Pirmoji bus gamtoje, kur ištrūkusi iš miesto ji galės stiprėti fiziškai. Antroji – jaunųjų kompiuterininkų. Dukra į ją nesiveržia, bet norisi, kad ji suprastų, jog kompiuterį galima naudoti ne tik žaidimams“, – sakė motina.
Kepė saldėsius, mokėsi gintis
Retas vaikas toks ištikimas stovyklautojas kaip kauniečiai broliai Simonas ir Nojus Grudžiai.
Pirmąkart į dienos sporto stovyklą Nojus vyko užpernai, būdamas septynerių metų. „Nors tai buvo sporto stovykla, mes ne vien sportavome, bet ir žiūrėjome filmus, spektaklius, patys vaidinome, žaidėme šaškėmis ir šiaip smagiai leidome laiką“, – pasakojo N.Grudis.
Vaiko tėvams labai patiko tai, kad kiekvieną vakarą jie galėjo ne tik išgirsti vaiko įspūdžius. Tai, ką jis veikė, tėvai matė socialinio tinklo paskyroje kasdien skelbiamose stovyklautojų nuotraukose.
Pernai į savaitės trukmės kūrybinę stovyklą Nojus vyko kartu su trejais metais jaunesniu broliu Simonu. Vaikams labai patiko, kad joje jie išmoko kepti sausainius, prižiūrėjo vėžlius, katinus, šunis. Jie taip pat lankė dramos būrelius, iš popieriaus gamino karpinius. Po užsiėmimų berniukai su draugais turškėsi pripučiamame baseine.
Grįžęs iš šios stovyklos, Nojus išvyko į sukarintą stovyklą, kurioje ėjo į žygius, brido per pelkes, kūreno laužus, mokėsi savigynos. Tą vasarą ši stovyklavietė Nojui nebuvo paskutinė. Jis spėjo pabūti jaunųjų futbolininkų stovykloje, o paskui moksleivis ilsėjosi stovykloje, kurioje vaikai didžiąją laiko dalį skyrė laipynėms uolomis.
Išmoko savarankiškumo
Šįmet brolių vėl laukia vasaros stovyklos. Berniukai žino, kad jų bus ne viena. Tėvai pasirūpino, kad vaikai išmėgintų kuo daugiau užsiėmimų. Kitą savaitę broliai pradės lankyti dienos stovyklą, kurioje daugiau mokysis dainuoti ir groti.
Iš karto po šios stovyklos Simonas ir Nojus vyks į stovyklą, kur susipažins su tradiciniais lietuvių liaudies amatais, etnine kultūra, mokysis lipdyti iš molio, pinti vyteles. Jų taip pat laukia sporto ir atradimų stovyklos, kuriose vaikai daug judės, mėgins rasti nuotykių.
„Stovyklaudami sūnūs iki pusiaudienio nedrybso lovoje, kaip tai dažnai vasarą nutinka namuose. Jie turi galimybę ilsėtis turiningai: lavinti kūną ir protą, plėsti akiratį, ugdyti bendravimo įgūdžius. Be to, stovykla – puiki vieta išmokti savarankiškumo. Juk lovas stovykloje reikia pakloti patiems“, – sakė berniukų tėvas Vaidotas Grudis.
Negali pamiršti vakarėlių
Dešimtmetė Radvilė Lukošiūnaitė prieš dvejus metus pirmąkart išmėgino, ką reiškia stovyklauti. Mergaitė lankė dienos stovyklą mokykloje, tačiau toks poilsis jai ne itin patiko.
„Vadovai mums prigalvodavo pramogų, rengdavo susitikimus su žinomais žmonėmis. Buvo smagu, bet po pietų reikėdavo eiti į namus. Todėl pernai tėvų paprašiau mane leisti į stovyklą, kurioje būčiau ne vien dienomis.
Stovykla prie jūros paliko daug gerų prisiminimų. Krikštynų ir vakarėlių turbūt niekada neužmiršiu. Tiesa, buvo vaikų, kurie po kelių dienų pasiilgo tėvų ir net dėl to verkė“, – pasakojo Radvilė.
Puikiai stovykloje pailsėjusi kaunietė nekantriai laukia, kada šią vasarą vėl į ją važiuos. Ji internetu bendrauja su ten sutiktais draugais iš kitų miestų. Su kauniečiais mergaitė buvo susitikusi. „Net mano tėvai susidraugavo su kelių vaikų tėvais. Visi kartu buvome kine, ėjome į kavinę, kartą buvome ledo arenoje“, – sakė mergaitė.
Radvilės motina Ingrida Lukošiūnienė tikino, jog grįžusi iš stovyklos duktė ėmė lengviau bendrauti, tapo atviresnė, pradėjo daugiau kuo domėtis, draugėms surengė pižamų, kaubojų ir kitus vakarėlius. Kai Radvilė paaugs, tėvai ją leis į kalbų ir lyderių stovyklas užsienyje.
Gytis Cibulskis, Kauno technologijos universiteto E. mokymosi technologijų centro vadovas:
„Kompiuteris yra ne tik žaislas ir priemonė bendrauti socialiniuose tinkluose ar naršyti internete. Jis gerokai daugiau galimybių suteikiantis įrenginys. Tai ir bandoma įdiegti jaunųjų kompiuterininkų stovyklas lankantiems vaikams.
10–16 metų vaikai tobulina kompiuterinio raštingumo įgūdžius, išmoksta programuoti, konstruoti, bendradarbiauti, išnaudoti planšetinio kompiuterio galimybes. Vieniems tai padeda pasirinkti specialybę, kitiems praplečia žinias. Kad vaikai visą dieną nesėdėtų prie kompiuterių, po pietų jų laukia fizinio aktyvumo užsiėmimai.“
