Skendimas beveik visada yra apgaulingai ramus reginys. Isteriškų rankų mostų, purslų ar riksmų, darančių situaciją dramatišką, realiame gyvenime galima išvysti labai retai, rašo businessinsider.com.
Garsus Jungtinių Amerikos Valstijų gelbėtojas Francesco A. Pia tai, kaip žmonės reaguoja bandydami neuždusti vandenyje, vadina instinktyviu skendimo atsaku. Jis neatrodo taip, kaip dauguma žmonių tikisi. Skęstant sukeliama labai mažai purslų, neišvysite mojavimo ar desperatiško šaukimo prašant padėti, nes tai vyksta labai trumpai. Kai kuriose situacijose tėvai prižiūri savo vaikus ir nesupranta, jog šie yra pavojuje.
Gelbėtojas žurnalui „Coast Guard's On Scene“ apibūdino tokius galimus instinktyvius skendimo būdus:
1. Išskyrus retus atvejus, skęstančiam žmogui fiziškai neįmanoma šauktis pagalbos. Kvėpavimo sistema yra skirta laisvai kvėpuoti. Kalba yra antrinė, arba perdangos funkcija, tad norint šaukti, būtina įkvėpti.
2. Skęstančio žmogaus burna pakaitomis panyra po vandeniu ir vėl išnyra virš jo paviršiaus. Skęstančių žmonių burna virš vandens būna nepakankamą laiko tarpą jiems iškvėpti, įkvėpti ir pašaukti pagalbą.
3. Skęstantys žmonės nepajėgia mojuoti prašant pagalbos. Skęsdamas žmogus instinktyviai ištiesia rankas į šonus ir spaudžia žemyn ant vandens paviršiaus lyg norėdamas atsiremti. Įsisiūbavus keliančioji jėga leidžia žmogui inertiškai išnirti virš vandens paviršiaus ir įkvėpti oro.
4. Skęstantis žmogus negali kontroliuoti savo rankos judesių. Skęstantis žmogus, stengdamasis išsilaikyti vandens paviršiuje, nebepajėgia nustoti skęsti ar atlikti valingų judesių, tokių kaip mojuoti pagalbai, judėti gelbėtojo link ar kitos išsigelbėjimo įrangos.
5. Viso skendimo metu žmogus išlieka vandenyje stačias.
Skęstančio žmogaus kojos, kitaip nei plaukiančio, nusileidžia vertikaliai. Laukdamas pagalvos skęstantysis virš vandens paviršiaus gali išlikti 20-60 sekundžių, kol plaučiai neprisipildys vandens.
Žmogaus baimė trunka skirtingą laiko tarpą. Taigi tie, kurie iškart pradeda judėti, gali sau padėti ir patys, pagriebdami gelbėjimosi virvę ar ratą.
Stebėkite šiuos skendimo ženklus, kai žmonės yra vandenyje:
* galva žemai prie vandens, burna vandens lygyje;
* galva atlošta atgal, praverta burna;
* stiklinės akys ir tuščias žvilgsnis, negalintis sufokusuoti aplinkos;
* užmerktos akys;
* plaukai užkritę ant kaktos ar akių;
* nesinaudoja kojomis, laiko jas vertikaliai;
* stiprus kvėpavimas ir žiopčiojimas;
* žmogus bando plaukti kažkuria kryptimi, bet nejuda iš vietos;
* bando apsiversti ant nugaros;
* atrodo, kad liptų nematomais laiptais;
Taigi, jeigu jūsų vaikas ar draugas plaukioja toli nuo kranto ir iš pirmo žvilgsnio atrodo viskas gerai – nebūkite tokie tikri. Kartais svarbiausias požymis, kad kažkas skęsta yra tai, jog žmogus neatrodo kaip skęstantysis. Jei staiga šalia krykštavę vaikai nustojo triukšmauti – pasižvalgykite ar nuplaukite pažiūrėti, nes dažnai tai gali būti skendimo pradžia.
Kad būtumėte tikri, jog artimieji saugūs, šūktelėkite, ar jiems viskas gerai. Jei plaukiodamas žmogus atsakys – taip ir yra, o jei tik tuščiai spoksos į jus – turite mažiau nei 30 sekundžių, kad nuplauktumėte ir jį išgelbėtumėte.
Parengė Živilė Karevaitė
Kituose „92 vasaros dienos“ tekstuose aprašysime, kaip konkrečiai gelbėti skęstantįjį, taip pat, kaip elgtis, jeigu imate skęsti pats.
