Anot „Kauno plaukimo centro“ instruktoriaus Andriaus Vilčinsko, mažuosius plaukimo centro plaukikus retai kamuoja raumenų spazmai, nes jie nuo mažumės sportuoja ir palaiko savo fizinį krūvį. Dažniau mėšlungis užpuola vyresnio amžiaus vaikus, kurie lipa į vandenį sustabarėję, dar neseniai pradėję mokytis plaukimo.
„Prieš lipant į vandenį patartina trumpai atlikti keletą tempimo pratimų. O jei mėšlungis vis dėlto sutraukė koją, reikėtų vandenyje stengtis atlikti tempimo pratimus: kojų pirštus ištiesiant ir įtraukiant. Jei tai nepadeda ir koja neatslūgsta, stengtis naudojant kitas galūnes, grįžti į krantą“, – dėstė A.Vilčinskas.
O kas sukelia šį kojų nutirpimą? „Raumenų mėšlungį sukelia įvairios priežastys: organizmo elektrolitų apykaitos sutrikimas, raumenų persitempimas, magnio ir kalcio trūkumas“, – kalba Bendrosios medicinos praktikos klinikos gydytojas Alfonsas Paliulis.
Pasak gydytojo, kiekvienas žmogus į šaltį reaguoja skirtingai, todėl prieš brendant į vandenį, reikėtų pamažu pratintis prie vandens temperatūros, o ne iškart nerti į vandenį.
„Svarbu prisiminti, jog saulėje pasikaitinęs žmogus kartu su prakaitu praranda svarbius mineralus, kurių trūkumas gali sukelti raumenų spazmus. Todėl nepatartina iškart nerti į šaltą jūros ar ežero vandenį, po aktyvaus sporto ar po intensyvių saulės vonių“, – pasakojo A.Paliulis.
O ką daryti, jeigu vandenyje staiga sutraukė mėšlungis? „Bendro nenuginčijamo recepto kaip įveikti mėšlungį nėra, – šypsosi gydytojas. – Tačiau egzistuoja senoviškų būdų, kaip atsikratyti mėšlungio, anksčiau žmonės, segėdavo metalinį plaukų segtuką, pritvirtintą prie maudymosi kostiumėlio, kad raumenų spazmams užklupus, turėtų su kuo įbesti į sutrauktą galūnę“, – teigė A.Paliulis.
Pasak jo, toks būdas nėra tiesiog liaudiškas išmanas, jis veikia. Tačiau nepasiruošusiam neverta jaudintis, paprastas įžnybimas mėšlungio sutrauktai galūnei irgi padės, kaip ir tempimo pratimai.
