Išlikti vandens paviršiuje – paprasta
„Vaikai ar jaunuoliai, dar nemokantys plaukti ir pirmąkart atėję į plaukimo pamokas, nustemba, jog išsilaikyti vandens paviršiuje yra visai nesunku“, – pasakoja A.Valinčius.
Kad žmogus stabiliai išsilaikytų vandens paviršiuje, praktiškai nereikia jokių ypatingų pastangų, tereikia plūduriuoti. Pasak A.Valinčiaus, svarbiausia prieš lipant į vandenį įvertinti savo jėgas: ar esate tik pradedantysis plaukikas, ar jau pažengęs. Tačiau ir labai patyrusiems, ir savimi pasitikintiems plaukikams verta žinoti savo fizinių galimybių ribas.
Svarbu išlikti ramiam ir nepasiduoti panikai
„Didžiausias priešas skęstant – užklupusi panika, kuri žmogų išmuša iš vėžių, skęstantysis nesiorientuoja aplinkoje, šaukia, išnaudoja savo energiją nereikalingiems judesiams vandenyje, mosikuoja rankomis, bandydamas atkreipti aplinkinių dėmesį“, – kalba plaukimo instruktorius.
Skęstantysis, kuris moka plaukti, neturėtų savo energijos ir laiko švaistyti muistymuisi vandenyje, o stengtis nurimti ir nepanikuoti, atsipalaiduoti bei bandyti irtis savo pastangomis iki kranto.
Nemokančiam plaukti taip pat reikėtų nurimti, nesiblaškyti, bandyti stabiliai plūduriuoti vandenyje ir šauktis pagalbos.
Prieš gelbėjant skenduolį nepervertinkite savo jėgų
Pastebėjus skęstantįjį, svarbu kuo greičiau skubėti prie žmogaus. „Gelbėtojas turėtų nepervertinti savo jėgų, jeigu žmogus pats nemoka plaukti, geriau skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112 ir laukti profesionalių gelbėtojų“, – pataria A.Valinčius.
„Tačiau, asmuo, mokantis plaukti, turėtų nepasiduoti panikai ir nesiblaškyti, gelbėjant skęstantįjį užtenka jį prilaikyti už nugaros, perdėjus ranką per krūtinę ir irtis kranto link. Prisiminus gelbėjimo mokymus, treneriai mums tvirtina, jog gelbėjant skęstantįjį, svarbu elgtis kuo operatyviau ir suimti žmogų, už kur papuola, kad apsisaugotum nuo nelaimės“, – pasakoja A.Valinčius. Jeigu žmogus, kurį išgelbėjote yra praradęs sąmonę, bandykite atlikti dirbtinį kvėpavimą tokiu santykiu: du oro įpūtimai į burną ir 30 paspaudimų krūtinės ląstoje. Gaivinant vaiką ar naujagimį, svarbu pirma atlikti oro įpūtimus į burną, o tik po to spausti krūtinės ląstą, nes dėl fiziologinių savybių pirma sutrinka vaiko kvėpavimas, o tik vėliau širdis.
