Rusijoje bei NVS šalyse – atminties ir liūdesio diena. 1941 m. Hitleris pradėjo vykdyti planą „Barbarossa“. Milijonams buvusios SSRS žmonių prasidėjo Didysis Tėvynės karas. Lietuvoje daug kas naiviai tikėjo, kad atėjo išvaduotojai. Turime progą pamąstyti apie tai, kad viena okupacija negali išvaduoti nuo kitos. Nori laisvės – turi kovoti, o ne maldauti ar laukti.
Todėl, jei jau minėti, tai tuo pat metu prasidėjusį Birželio sukilimą. Pasinaudoję tuo, kad fašistinė Vokietija užpuolė Sovietų Sąjungą, lietuviai su ginklu sukilo prieš raudonuosius okupantus. Sukilimas tęsėsi savaitę, nepriklausomybės neatnešė, o ir kovotojai spėjo pridirbti daugiau negu padaryti, bet tai buvo bandymas.
1974 m. Rumšiškėse, prie Pravienos upelio žiočių, Kauno marių pakrantėje atidarytas Lietuvos liaudies buities muziejus po atviru dangumi. Per atidarymą jame buvo 52 pastatai, tačiau statybos vyko toliau. Na ir kas, kad muziejų atidaryti teko Kauno marioms užliejus kaimus – svarbu, kad dabar jis suteikia galimybę pasivaikščioti po mūsų istoriją.
1990 m. Berlyne išardytas paskutinis ir geriausiai žinomas Berlyno sienos kirtimo taškas, vakariečių pramintas „Checkpoint Charlie“. Atsiradę kartu su Berlyno siena 1961 m. Krito „vartai geležinėje uždangoje“, kurie jau buvo tapę Šaltojo karo simboliu. Gal šaltasis karas ir prasideda vėl, tačiau švęsti galime tai, kad toji uždanga pasislinko gerokai toliau į rytus.
Nors auksinį kryžių, kaip savo simbolį, Švedijos karalius Erikas Šventasis pasirinko dar 1157 m., kuomet per kryžiaus žygį į Suomiją pamatė tokį simbolį danguje, dabartinė Švedijos vėliava – geltonas kryžius mėlyname fone buvo patvirtinta tik šią dieną 1906 m. Jei jau atleidome švedams jų žygius į Lietuvą, galime ir atšvęsti.
Jei tavęs nekankina kompleksai apsirengus bikinį, arba prastai moki plaukti ir ant talijos norėtum užsiauginti vieną kitą gelbėjimo ratą, drąsiai minėk su amerikiečiais šokoladinio eklero dieną. Na, o jei kompleksai kankina ir gelbėjimo ratų pakanka – minėk nedrąsiai, ką jau čia su tavim padarysi…
