Sudėtinga, įdomi ir turtinga mūsų kurorto istorija, kurioje persipynė įvairios epochos, valstybės, kurioms skirtingais laikotarpiais priklausė Druskininkai.
Pamenu, kai Druskininkų muziejuje rengėme istorinę konferenciją, medžiagą vežėme iš Varšuvos, Gardino ir Vilniaus archyvų. Aptikome daug gražių atsiliepimų, susižavėjimų Druskininkais nuo pat seniausių laikų. Atnaujintame Druskininkų muziejuje kurortas rūpestingai saugo ir po kruopelytę renka vis daugiau savo istorijos, kad ji būtų perduodama iš kartos į kartą, kad ją žinotų druskininkiečiai ir su ja galėtų susipažinti kiekvienas atvykęs kurorto svečias.
Iškilios asmenybės suko istorijos ratą
Minėdami kurorto jubiliejų vėl prisiminame pirmuosius mineralinio vandens tyrėjus ir gydytojus: vietos valstietį Praną Suraučių, kuris dar XVIII a. pirmasis pastebėjo stebuklingų vandenų gydomąsias savybes, Gardino farmacininką Rumelį, gydytojus Anicetą Renje, Ksaverą Volfgangą, Joną Pileckį, dirbusius Druskininkuose XIX a. ir tapusius kurortinio gydymo pradininkais. Vilniaus universiteto profesoriui Ignacijui Fonbergui atlikus ir paskelbus mineralinio vandens cheminės sudėties tyrimus, Rusijos imperatorius Nikolajus I patvirtino Druskininkų kurorto įkūrimo projektą.
XIX a. vidurys – XX a. pradžia - kurorto klestėjimo periodas. Druskininkai tapo ne tik gydymo sūriaisiais šaltiniais, purvu, kumysu traukos objektu, bet ir pramogų vieta – čia vykdavo koncertai, spektakliai, šokiai. Prieš pirmąjį Pasaulinį karą Druskininkai pagal lankomumą užėmė trečiąją vietą carinėje Rusijoje po Krymo ir Kaukazo.
1924-1939 metais Druskininkuose dirbo jauna gydytoja E.Levicka, garsi įdiegtomis kurortinėmis naujovėmis ir žinoma kaip istorinio sveikatos parko įkūrėja. E.Levickos įkurtame parke poilsiautojai buvo gydomi saulės, oro ir mankštos procedūromis. Vėliau jos veiklą tęsė, sveiką gyvenseną propagavo garsus Druskininkų gydomosios veiklos inovatorius Karolis Dineika. Malonu, kad šis istorinis parkas šiuo metu atnaujinamas.
Sovietiniais laikais Druskininkų kurortas tapo žinomu visoje Tarybų Sąjungoje. Čia ištisus metus veikė 10 sanatorijų, o jose vienu metu galėjo gydytis 4 tūkstančiai svečių. Buvo pastatyta moderni Fizioterapijos gydykla, atnaujintas purvo skyrius, įsteigta kurortologijos tyrimų mokslinė laboratorija, sistemingai siunčiami poilsiautojai kurortiniam gydymui pagal profsąjungų kelialapius. Kartais vasarą kurorte pritrūkdavo vietų net pas vietos gyventojus.
Kurorto nuopuoliai ir atgimimas po Nepriklausomybės atkūrimo
Po Nepriklausomybės paskelbimo, praradus Tarybų Sąjungos rinką, Druskininkai susidūrė su dideliais sunkumais. Poilsiautojų srautai sumažėjo iki 40 tūkst. per metus, žiemą sanatorijų užimtumas siekė tik 20-30 procentų. Po administracinės teritorinės reformos, prie miesto prijungus Leipalingio ir Viečiūnų seniūnijas, nedarbo lygis savivaldybėje išaugo iki 30 procentų.
2000-aisiais metais, kai savivaldybei pradėjo vadovauti meras Ričardas Malinauskas, vietos Taryboje buvo nuspręsta imtis aktyvių veiksmų atnaujinant pasenusią kurorto infrastruktūrą, plėsti paslaugų spektrą visai šeimai, stiprinti rinkodaros veiklą, kad Druskininkai galėtų sėkmingai dirbti ištisus metus rinkos ekonomikos sąlygomis. Druskininkų plėtros strategijos rengime ir įgyvendinime aktyviai dalyvavo verslo atstovai, nevyriausybinės organizacijos, savivaldybėje esančios įmonės, įstaigos bei organizacijos. Visa bendruomenė patikėjo ir prisidėjo prie Druskininkų atgimimo.
Per pastarąjį dešimtmetį verslininkų pastangomis buvo iš esmės atnaujintos visos kurorto sveikatinimo įstaigos, atidaryti modernūs SPA centrai: „SPA Vilnius“, „Grand SPA“ "Lietuva", "Eglė+” ir „Draugystės" sanatorija. Steigėjų ir pačių įstaigų resursų dėka atsinaujino sanatorijos "Saulutė", "Baltarusija", "Dainavos" centras. Kurorte atidaryta daug naujų viešbučių, svečių namų, restoranų ir kavinių. Savivaldybės iniciatyva kurorte pastatytas modernus Vandens pramogų parkas, Slidinėjimo arena po stogu, rekonstruotas gydyklų pastatas, įrengti sporto, turizmo ir verslo informacijos, socialinių paslaugų, jaunimo užimtumo centrai, atnaujintos savivaldybės įstaigos – mokyklos, darželiai, sveikatos priežiūros įstaigos, biblioteka, muziejus, atnaujinami parkai, skverai, gatvės. Aktyviai veikia kaimo bendruomenės. Įrengtas modernus Viečiūnų bendruomenės centras, atnaujinamas istorinis Leipalingio dvaras. Vyksta sparti daugiabučių namų renovacija, įrengta biokuro katilinė.
Šiandien galima drąsiai teigti, kad Druskininkai – sparčiausiai besivystantis Lietuvos kurortas, prilygstantis geriausiems Europos kurortams. Pernai kurorte apsilankė virš 270 tūkstančių poilsiautojų. Kurorte nuolat daugėja svečių iš užsienio: Rusijos, Lenkijos, Baltarusijos, Latvijos, Vokietijos ir kitų šalių. Šiandien Druskininkai – tarptautinis, ištisus metus veikiantis, aukštos kokybės sveikatinimo, rekreacijos ir turizmo paslaugas teikiantis balneologinis, purvo, mineralinio vandens ir klimato terapijos kurortas, garsėjantis giliomis sanatorinio gydymo tradicijomis, sparčiai besivystančia turizmo paslaugų infrastruktūra.
Šiandieniniai Druskininkai – tai nuopelnas visų druskininkiečių, kurie dirbdami įvairiose srityse ir pareigose nuoširdžiai bei atsakingai atlieka savo pareigas ir taip prisideda prie Druskininko kurorto tobulėjimo. Dėkojame visiems mūsų senjorams, kūrusiems Druskininkus, mūsų jaunimui, kurie tiki Druskininkais. Esame dėkingi visiems miesto partneriams, mūsų draugams ir bičiuliams, kurorto svečiams, mylintiems Druskininkų kurortą ir nuolat jame besilankantiems. Tegul kūrybiškumas, partnerystė, dialogas, pagarba ir tolerancija padeda mūsų bendruomenei toliau puoselėti mūsų Druskininkus.
M.K.Čiurlionio miestas
Druskininkiečiai labai didžiuojasi savo miestu, jo istorija, kultūros paveldu, tradicijomis, čia gyvenusiais ir gyvenančiais kultūros ir meno žmonėmis, savo veikla praturtinusiais kurorto kultūros gyvenimą.
Druskininkus dažnai vadina Mikalojaus Konstantino Čiurlionio miestu. Mieste 1963 metais įkurtas vieno žymiausių ir iškiliausių druskininkiečių – M.K. Čiurlionio memorialinis muziejus, kuriame XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje gyveno šio garsiojo lietuvių dailininko ir kompozitoriaus šeima. Prie M.K.Čiurlionio vardo puoselėjimo, jo kūrybinės veiklos populiarinimo daug prisidėjo Druskininkų garbės pilietis Adelbertas Nedzelskis. 1975 metais miesto centre pastatytas skulptoriaus V.Vidžiūno paminklas žymiajam mūsų kraštiečiui.
O dabar Druskininkų parkus ir skverus puošia šio garsaus menininko reprodukcijos. Kiekvieną vasarą kartu su Lietuvos muzikos rėmimo fondu Druskininkuose organizuojamas tarptautinis meno festivalis „Druskininkų vasara su M.K.Čiurlioniu“, memorialiniame muziejuje vyksta klasikinės muzikos koncertai.
Druskininkai taip pat yra pasaulinio garso skulptoriaus Žako Lipšico gimtinė. 1993 metais mieste duris atvėrė išskirtinio talento grafiko, tapytojo, skulptoriaus, vitražisto Vytauto Kazimiero Jonyno galerija. 1972 metais dabartinis Druskininkų garbės pilietis Algirdas Valavičius kurorte įkūrė miško muziejų „Girios aidas“, žavintį unikaliomis didžiausio mūsų turto – miškų, floros ir faunos ekspozicijomis.
Trisdešimt metų Najasodės kaime gyvenantis tautodailininkas, medžio drožėjas Antanas Česnulis 1991 metais savo sodyboje įkūrė lankytojų ypač mėgiamą skulptūrų ir poilsio parką, kurį pavadino savo vardu. Prie vaizdingo Ratnyčėlės upelio svečius pasitinka autoriaus sukurtas vėjo malūnas, drožinių ekspozicijos ir medinės skulptūros, atspindinčios ir parko kūrybos kelią, ir taurius mūsų tautosakos bei žmogaus gyvenimo epizodus.
Druskininkiečių aktyvų dalyvavimą Sąjūdžio veikloje primena 1989 metais pastatytas tautos atgimimo šauklio Vinco Krėvės biustas, atkurtos laisvės ir nepriklausomybės laikus mena miesto centre 1995 metais pastatytas garsaus skulptoriaus Vytauto Kašubos stilizuotas paminklas Lietuvai "Karalius Mindaugas". Aktyvaus druskininkiečio Gintauto Kazlausko pastangomis miesto centre 1996 metais įkurtas Druskininkų rezistencijos ir tremties muziejus.
Sovietinio laikotarpio praeitį primena Viliumo Malinausko ir 2001 metais įkurtas Grūto parkas, kuriame įrengta socialistinio realizmo dvasia sukurtų tarybinio laikotarpio veikėjų skulptūrų ekspozicija.
Glaudžiai bendradarbiaujant su Augustavu, Lenkijos miestu-partneriu, ne tik rekonstruotas Senųjų gydyklų parkas, bet ir jame pastatyta skulptorės Dalios Matulaitės sukurta stela, skirta Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Žygimantui Augustui.
Druskininkiečiai myli savo kraštą ir iš kartos į kartą perduoda įgytas žinias, skambias Dzūkijos liaudies dainas, smagius šokius. Į kurorto istorijos knygą įrašytas ne taip seniai išėjusiam Anapilin mokytojui Algirdo Volungevičiaus vardas. Jis Leipalingio mokykloje įkūrė turtingą kraštotyros muziejų. Aktyvia kraštotyrine veikla, išleistomis knygomis ir publikacijomis apie mūsų kraštą pagarsėjo kraštietis Vytautas Valentukevičius, mokytojai Ona Bleizgienė, Marija Grėbliūnienė, Marijona Navickienė, Julija Bliūdžiuvienė ir daugelis kitų.
Daug Druskininkams nusipelno kultūros ir meno žmonės, kurie taurina mūsų gyvenimą, dvasiškai praturtina mūsų kurorto ir viso krašto istorijos klodus. Ypatingas indėlis kurorto medikų, visų kurorto įstaigose dirbančių druskininkiečių, kurie rūpinasi atvykusių svečių sveikata, gera savijauta, maitinimu, maloniu aptarnavimu, o taip pat ir verslininkų, kurie kuria darbo vietas, rūpinasi inovacijomis, verslo plėtra.
Vietos valdžia aktyviai veikia atnaujindama mūsų kurortą ir jo apylinkes, spręsdama gyventojams rūpimus klausimus. Tūkstančiai savivaldybės švietimo, sveikatos, socialinės paramos, jaunimo, kultūros, sporto, ūkio įstaigų, įmonių ir organizacijų darbuotojų nuoširdžiai dirba Druskininkų, čia gyvenančių ir atvykstančių žmonių labui.
