Muziejų įkvėpė romanas
Tūkstančiai cigarečių nuorūkų. Jei norite tikslaus skaičiaus - 4213 nuorūkų su kruopščiai užrašytomis datomis ir išeksponuotų per visą sieną. Štai ką pirmiausia išvysite tik įžengę į Nekaltybės muziejų (Masumiyet Muzesi) Stambule.
Patikėkite, tai ne vienintelis keistas šio unikalaus muziejaus eksponatas. Nobelio literatūros premijos laureato turkų rašytojo Orhano Pamuko (61 m.) įkurtame muziejuje tokių daugybė.
Ramioje Cucurcumos gatvelėje, ryškiai nudažytame XIX amžiaus pastate įkurtas Nekaltybės muziejus jau pats savaime keistas. Tai - pirmasis ir turbūt iki šiol vienintelis muziejus pasaulyje, įkvėptas romano – 2008 metais išleistos tokio paties pavadinimo O.Pamuko knygos.
Nekaltybės muziejus - ilgai branginta turkų rašytojo svajonė. 2006 metais Nobelio literatūros premija įvertintas O.Pamukas tvirtina, kad idėja įkurti jį gimė kartu su knygos siužetu.
Prisipažinsiu, iki apsilankymo Nekaltybės muziejuje to paties pavadinimo romano nebuvau skaičiusi. Jei atvirai, pirma svajojau užsukti į tikrą muziejų. Kažkur skaičiau paties O.Pamuko žodžius, kad prieš apsilankant muziejuje storo romano perskaityti nebūtina. Po vizito muziejuje knygą bus įdomiau skaityti.
Visiškai su tuo sutinku. Nors pačiame muziejuje gal ir ne viską iki galo supratau ir perpratau, bet tik iš jo grįžusi atsiverčiau knygą ir ją ryte prarijau. Didžiulis malonumas pagauti tas detales ar daiktus, kurie eksponuojami ar minimi muziejuje.
Kažin ar į tuos, rodos, niekuo neypatingus daiktus būčiau atkreipusi dėmesį. Tik muziejuje išaiškėja, kodėl knygoje paminėti plakatai, gėrimai, maisto patiekalai ar interjero detalės yra svarbios rašytojui.
Unikalus muziejus įkurtas toje pačioje Cucurcumos gatvelėje, kurioje gyveno romano veikėja Fusuna ir kur jos mylimasis Kemalis lankėsi ne vienerius metus.
Per keturis aukštus išsidėsčiusiame muziejuje pasakojama meilės istorija. Moteriai. Stambului. Tai - kasdienio Stambulo gyvenimo muziejus, kuriame susipina ir dokumentika, ir grožinė literatura.
Eksponatus surinko rašytojas
Prieš pradedant kelionę laiku (muziejuje kaip ir knygoje pasakojama 1950—2000 metų istorija) siūlau išsinuomoti audiogidą. Tai jums atsieis 5 turkiškas lyras (mažiau nei 6 litus).
Be jo muziejų prabėgsite taip ir nepajutę jo melancholiškos dvasios, grožio ir keistumo. Jei audiogido klausysitės įdėmiai, muziejuje užtruksite maždaug dvi valandas.
Trijuose tamsiuose aukštuose matysite daugybę vitrinų. Jei tiksliai - 83. Lygiai tiek, kiek romane yra skyrių. Vitrinose, primenančiose miniatiūrines teatro scenas, kruopšiai sudėliotos instaliacijos nuosekliai pasakoja nostalgišką romano istroiją.
Muziejus atkuria tikrą Stambulo gyvenimą, atskleidžia knygoje paminėtų daiktų reikšmes ir prisiminimus apie juos.
Čia pamatysite loterijos, kino teatro bilietus, keraminius šunelius, senus laikrodžius, papuošalus, drabužius, alkoholio, pirmojo gaiviojo turkiško gėrimo butelius, daugybę senojo Stambulo fotografijų ir paveikslų -- tūstančius daiktų, kuriuos romano herojus Kemalis surinko svajodamas ir prisimindamas savo mylimąją Fusuną.
Visi šie eksponatai -- didžiausio Turkijos miesto praeities gyvenimo simboliai ir reliktai. Juos per daugybę metų surinko pats muziejaus įkūrėjas rašytojas O.Pamukas.
Moterys - su juodais raiščiais ant akių
Tie, kas susipažinę su garsiausio turkų rašytojo kūryba, muziejuje labai gerai atpažins rašytojo smulkmeniškumą detalėms, atsidavimą darbui ir begalinę meilę savo miestui.
Klausydamiesi audiogido galėsite girdėt,i kaip švelniu, lėtu balsu pats O.Pamukas (taip, net ir anglų kalba) aiškina, kodėl vieną ar kitą knygos paragfarą atspindi vieni ar kiti daiktai. Audiogide galėsite pasiklausyti ir ištraukos iš romano bei neva paties Kemalio pasakojamos istorijos.
Kai kurie paaiškinimai prailgs, tačiau kai kurių klausysitės su dideliu įdomumu. Pavyzdžiui, kodėl XX amžiaus antroje pusėje Stambulo laikraščių puslapiuose buvo spausdinama tiek daug moterų, ryšinčių juodus raiščius ant akių, nuotraukų.
Audiogide išgirsite ir Stambulo garsus. O per tris aukštus įrengtuose didžiuoliuose kino projektoriuose matysite senus turkiškus filmus su rašytojo mylimo miesto vaizdais.
Visa tai paaiškina, kodėl muziejus skendi prieblandoje ir čia prašoma laikytis visiškos tylos. Keistame ir net šiek tiek bauginančiame (tik išprotėjęs vyras gali surinkti tiek daug jo mylimąją primenančių daiktų!) muziejuje prašoma nesinaudoti telefonais ir nefotografuoti.
Paaukojo visą Nobelio premiją
Primiršusiems, apie ką kalbama viename ar kitame romano skyriuje, suteikiama galimybė prisėsti specialiose zonose ir atsiversti romaną. Muziejuje guli ne viena romano kopija, išleista skirtingomis kalbomis.
Beje, ketvirtajame, viršutiniame aukšte, kuriame atkurtas esketiškas Kemalio kambarys, pamatysite ir lietuviškąjį romano vertimą. Tiesa, už stiklo, kur įrėminta į 40 kalbų išversto romano egzemplioriai.
Muziejaus įdėja turkų rašytojui O.Pamukui gimė kartu su romano idėja – 1990—aisiais. Tačiau muziejaus kūrimas užtruko ketveriais metais ilgiau nei romano išleidimas. Iki šiol kai kurios vitrinos nėra iki galo užbaigtos. Audiogide O.Pamukas paaiškina to priežastį – jis dar neatrado geriausio jų vaizdo.
Skaičiuojantiems svetimus pinigus, O.Pamukas atskleidžia, kad originalaus muziejaus steigimas jam atsiėjo beveik visą gautą Nobelio premiją – maždaug 1,5 milijonus dolerių (maždaug 3.7 milijonus litų). Ir, be abejo, nesuskaičiuojamas valandas laiko, apgalvojant kiekvieną detalę bei kruopšiai kuriant instaliacijas.
Jau pats šio muziejaus ieškojimas – įdomi patirtis. Atrasti jį gali būti ne taip jau paprasta, net jei ir naudositės knygos pabaigoje spausdinamu Stambulo gatvių žemėlapiu.
Nors muziejus - visai netoli garsiosios Istiklak gatvės, jums teks pašmirinėti po siauras senojo Stambulo gatveles.
Pasiruoškite kitokiam Stambulo vaizdui. Tūkstančių žmonių, kurie ir dieną, ir naktį pirmyn atgal juda Istikal gatve čia nepamatysite. Tik vintažo butikus ir nedidelius antikvariatus. Beje, tuos pačius, iš kurių didelę dalį muziejaus eksponatų supirko netoliese gyvenantis Nobelio premijos lauretas.
Turistų čia - vos vienas kitas. Ir patikėkite, jie visi ieško to paties, ko ir jūs – Nekaltybės muziejaus. Aš siūlau jų nestabdyti ir neklausti, kur rasti muziejų. Keliose gatvėse kabančios nuorodos padės nepasiklysti, o jei truputį ir nuklysite į šalį, tikrai nesigailėsite.
Pajusite senosios Otomanų imperijos kvartalo dvasią bei pažinsite tą melancholiškąjį Stambulą, kuriame augo Nobelio premijos laureatas ir su didele meile aprašė ne vienoje savo knygoje.
Nemokamas bilietas į muziejų - knygoje
Jei skaitydami žymiausio Turkijos rašytojo knygas svarstėte, koks tas O.Pamuko aprašytas „huzun“ jausmas, čia, nedidelėse ramiose Europinės dalies Stambulo gatvelėse, jį pajusite.
Beje, jei jūsų knygų lentynoje jau guli originalų muziejų įkvėpęs romanas, prieš vykdami į jį, atsiverskite 83 skyrių ir pasiimkite 631 romano puslapyje spausdinamą kvietimą į muziejų. Jis nefiktyvus. Pateikę jį muziejų apžiūrėti galėsite nemokamai.
Tiems, kas oficialaus pakvietimo neturi, bilietas į unikalų muziejų atsieis 25 turkiškas lyras (beveik 30 litų). Ketvirtadieniais muziejus lankytojams atviras net iki 21 valandos.
Dar vienas patarimas – apžiūrėję muziejų, prieš panirdami į modernų ir skubantį Stambulą, prisėskite nedideliame Cucurcumos kvartalo restoranėlyje ir pasimėgaukite turkiška kava bei sustojusiu laiku. Garantuoju – pasijusite lyg praėjusio amžiaus Stambule.
