„Klausimų ar komentarų apie Viktorą Uspaskichą iš vietinių turistinių grupių dažniausiai neišvengiame.
Sykį, gidavimo pradžioje, ekskursijos dalyviai manęs paklausė, kur V. Uspaskicho namas. Kai paaiškėjo, kad praėjome, o aš neparodžiau, žmonės pyktelėjo. Nuo to karto visuomet namą parodau, juo labiau kad pro jį visuomet praeiname, jis - senamiesčio centre. Tik tiek. Apie jį patį ar jo šeimą nepasakojame“, - sakė Kėdainių turizmo informacijos centro atstovė Edita Mongirdaitė.
Giria savo senamiestį
Pasak E.Mongirdaitės, Kėdainiai – ypač tinkama kryptis kelionėms po Lietuvą: čia ir istorija, ir kultūra, ir gamtos grožis.
„Atvykę į Kėdainius žmonės aikčioja: tarsi būtum ne Lietuvoje, o Vakarų Europoje. Kėdainių rajone yra ką veikti įvairiausių interesų ir poreikių žmonėms. Gamtos, kultūros, istorijos objektai, senamiestyje veikia jaukios kavinukės ir restoranai, kokybiškas paslaugas siūlantys viešbučiai.
Tik tokios pramogų įvairovės, kokią gali pasiūlyti didmiesčiai, Kėdainiai neturi. Bet miesto ramybė – privalumas, tą dažnai pastebi ir pagiria užsieniečiai, po šurmuliuojančių didmiesčių atvykę pas mus“, - pripažino E.Mongirdaitė.
Anot jos, sporto ir kultūros gyvenimą smarkiai pagyvino Kėdainių arena – čia vyksta ne tik vietinio lygmens, bet ir tarptautiniai sporto, kultūros, pramoginiai renginiai.
Iš muziejų lankomiausi Radvilų mauzoliejus ir 1863 m. sukilimo muziejus Paberžėje. Lenkų turistai dažnai lankosi Šeteniuose – Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo gimtinėje. Ne tik lenkai – keletą kartų lankėsi vokiečių šeimos, keliaujantys literatūriniu maršrutu.
Ieško Radvilų rūmų, kurių nėra
Užsieniečiai pernai sudarė 22 proc. turistų, kurie užsuko į Kėdainių turizmo informacijos centrą. Dauguma jų – lenkai.
Centro darbuotojas dažnai nustebina šių turistų klausimas: Radvilų rūmų jau keli šimtmečiai nebėra, o lenkai vis dar jų ieško.
„Kėdainių senamiestis, kuriuo pagrįstai didžiuojamės, yra vienas iš septynių Lietuvoje, lietuvių jis vis dar atrandamas naujai. Senamiestyje išlikęs senasis gatvių tinklas, prekybos aikštės, architektūros paminklų.
Daugelis atvykusiųjų nustemba, kad tokia turtinga istorija, kurią miestas skaičiuoja nuo 1372 m. – pirmojo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose. Apie 290 metų miestas priklausė Radvilų giminei – vienai įtakingiausių, turtingiausių ir galingiausių LDK giminių.
Šiandien galima aplankyti jų funduotą evangelikų reformatų bažnyčią ir kriptą, kurioje amžino poilsio atgulė šios giminės atstovai“, - pasakojo E.Mongirdaitė.
Išlikusi ir Radvilų įkurta Kėdainių šviesioji gimnazija, išsaugojusi renesanso stilistiką, jų statyta Rotušė – viena iš trijų, išlikusių Lietuvoje. Čia išlikę net keturios XV-XVII a. prekybos aikštės, trys sinagogos (tiesa, kaip maldos namai seniai nebenaudojamos), buvęs karmelitų vienuolynas ir karmelitų statyta medinė šv. Juozapo bažnyčia – neįprasta urbanistiniame kraštovaizdyje pamatyti medinę bažnyčią.
Kur yra Lietuvos vardo ąžuolynas?
Buvusiame karmelitų vienuolyne įsikūręs muziejus, kurio eksponatai pasakoja krašto istoriją, sukaupta didelė Vinco Svirskio, žymiausio lietuvių dievdirbio, gyvenusio ir dirbusio Vidurio Lietuvoje, kryžių kolekcija (o juk kryždirbystė – UNESCO sąraše). Šalia XIX a. II p. stačiatikių cerkvės – paminklinė lenta Piotrui Stolypinui, kuris Kalnaberžėje turėjo dvarą, čia su šeima gyvendavo šiltuoju metų laiku ir buvo stačiatikių bendruomenės narys.
Išlikusį daugiakultūrį paveldą papildo išlikusi liuteronų bažnyčia, aplink kurią telkėsi vokiečių bendruomenė. Miesto parke, buvusioje Kėdainių dvaro sodyboje, išlikęs Kėdainių dvaro valdytojo Eduardo Totlebeno statytas minaretas (XIX a.) – vienintelis Lietuvoje. Peizažinis parkas užveistas XIX a. Už kelių kilometrų nuo Kėdainių – oficialiai nustatytas ir pažymėtas Lietuvos geografinis centras. Netoli Pelėdnagių – Lietuvos vardo tūkstantmečio ąžuolynas.
Vienas lankomiausių rajone – Paberžės 1863 m. sukilimo muziejus, vienintelis šiam sukilimui skirtas muziejus Lietuvoje. Šalia esančioje bažnyčioje ir klebonijoje galima apžiūrėti Tėvo Stanislovo ,,saugotuves“ – sukauptas liturginių reikmenų: drabužių, maldaknybių, saulučių, žibintų ir kt. kolekcijas, Vinco Svirskio kryžius, sakralines vertybes. Skinderiškio dendrologiniame parke auga apie 1400 rūšių, porūšių ir formų augalų.
Siūlo ir pramogų
Kasmet Kėdainių krašto muziejus ir jo filialai siūlo naujų edukacinių programų. Restorane ,,Grėjaus namas“ galima užsisakyti škotiško viskio degustaciją, o restoranas ,,Smilga“ siūlo žydų valgių degustacijas. Įsikūrė nauji teminiai kaimai - ,,Pelėdų kaimas“ ir ,,Nociūnų muilinyčia“, parengę patrauklias edukacines programas.
Teminis Pelėdų kaimas įsikūręs Pelėdnagiuose. Tai - istorinė gyvenvietė šalia Kėdainių, nutolęs vos 4 kilometrais. Čia bendruomenės centro narės - „Pelėdų kaimo“ įkūrimo iniciatorės - vaišina morkų pyragu, „pelėdų“ kojelėmis ir gilių kava iš Lietuvos vardo tūkstantmečio ąžuolyno. Taip pat galima pasiklausyti pelėdų ,,ūkavimo“, legendos, pasakų, pasakėčių apie pelėdą.
Supažindinama su rištų pelėdų paroda, kurių vyriausiai - daugiau kaip 40 metų. Einama ,,pelėdos“ takais, prisimenant smagią dainą ,,Išėjo tėvelis į mišką“, vyksta šaudymo iš lanko varžytuvės, ,,čiuožimas“ slidėmis, kiti žaidimai ir atrakcijos lauke.
Ekskursijos po Pelėdų kaimą trukmė nuo 1,5 val. - 3 val. Būtina išankstinė registracija. Ekskursija 1 asmeniui su maitinimu - 35 litai. Galima atsisakyti edukacinės programos ar maitinimo, tuomet kaina mažesnė.
Teminis kaimas „Nociūnų muilinyčia“ įsikūręs Nociūnuose. Nociūnai – gyvenvietė Kėdainių rajono pietryčiuose, 9 km į pietryčius nuo Kėdainių. Kaimo viduryje įsikūręs Nociūnų bendruomenės centras. Jame kaimo moterys ir pristato teminį kaimą ,,Nociūnų muilinyčia”.
Jame išgirsite legendą apie muilo atsiradimą kaime, jus linksmins muilo žaidimai. Sužinosite muilo istoriją. Vyks edukacinė programa: sužinosite muilo virimo paslaptis, išmoksite patys pasigaminti muilą. Pasivaišinsite vietinių žolelių arbata, sveikuolių sausainėliais, lauke prie laužo ragausite ,,šilkinės košės”, atsigaivinsite šalta, šviežiai raugta gira. Vyksta viktorinos, žaidimai. Galima įsigyti rankų darbo suvenyrų: muilo, kalvio bei akmentašio rankų darbo gaminių. Trukmė nuo 1,5 val. - 3 val. Būtina išankstinė registracija. Kaina vienam žmogui su maitinimu - 35 Lt. Galima atsisakyti edukacinės programos ar maitinimo, tuomet kaina mažesnė.
Vasarą – festivaliai ir agurkų šventė
Vasarą kėdainiečiai laukia atvykstančiųjų į įvairius renginius. Birželio 27-28 d. vyks Kėdainių krašto muziejaus organizuojamas Česlovo Milošo festivalis, birželio 29 d. – renginys Tėvo Stanislovo atminimui Paberžėje, liepos 12 d. – Agurkų šventė, rugpjūčio 2 d. - Ledų šventė, rugpjūčio 7-9 d. – miesto šventė, rugpjūčio 16 d. – II džiazo festivalis.
O rugpjūčio 22-24 d. Kėdainių rajone - folkloro, alternatyvios muzikos ir šiuolaikinės baltų kultūros festivalis „Mėnuo Juodaragis“
