Dėl to Oksfordo universiteto daktaro Carolio Rousselio darbas apie gydomąsias jūros maudynių savybes atrodė kone revoliucinis.
Aukštuomenė su nuostaba sužinojo, kad antikos laikų kilmingieji pliuškenosi jūros bangose. Tiesa, vilkėdami kostiumus, kuriais juos apdovanojo gamta. Trumpai sakant - pliki.
Atviras maudymosi kostiumėlis, kuriuo buvo apsitempusios IV mūsų eros amžiuje sukurtose Sicilijos freskose pavaizduotos merginos, dar nepatvirtina jo egzistavimo fakto. Greičiausiai šis "drabužis" atsirado žymiai vėliau - kartu su figos lapeliais, kuriais buvo pridengiamos intymios Renesanso epochos skulptūrų vietos.
Kaip ten bebūtų, bet Oksfordo universiteto daktaro išvados apie maudynes paliko tokį didelį įspūdį amžininkams, kad šie, užmerkę akis, pradėjo pliuškentis vandenyje, tikėdamiesi, kad jis padės išsigydyti nuo visų negalavimų.
Gydymosi procesas vyko specialiai įrengtose maudymosi vietose, bet be specialių kostiumų. Net po 150 metų, - XIX ir XX amžių sandūroje, - paplūdimio kostiumai vis dar niekuo nesiskyrė nuo įprastinių. Juos, gausiai papuoštus nėriniais, raukinukais, įsiuvėliais, dailiosios lyties atstovės užsitempdavo ant korseto, o ant galvos užsidėdavo skrybėlę. Ir taip pasipuošusios traukė į paplūdimį.
Paplūdimio mados srityje daugiausia pažengė sportininkai. Kol po seklumą braidė nėriniuotos ir raukinukais pasidabinusios moterys, stipriosios lyties atstovai, kurie teikė pirmenybę aktyviam gyvenimo būdui, demonstravo treniruotas figūras, įspraustas į ankštas trikampes raudonos spalvos kartūno kelnaites. Reikia pripažinti, kad jos nelikdavo be moterų dėmesio.
Skausmingos paplūdimio kostiumo paieškos tęsėsi dar 100 metų. Jų rezultatai dažnai nuvesdavo į aklavietę. Pavyzdžiui, labai nevykę buvo ilgi raudoni arba mėlyni XX amžiaus pradžios kombinezonai. Jie buvo siuvami iš tiko, - medžiagos, kuri nekėlė estetinio pasigėrėjimo. Toks maudymosi kostiumas atrodė tragikomiškai, ypač su geltonomis guminėmis kepuraitėmis, kurios buvo padailintos kombinezono spalvos volanais.
Kostiumai išsipūsdavo vandenyje it milžiniški burbulai.
Ne ką geriau savo pusėje atrodė ir vyrai. Dryžuoti, iki blauzdų siekiantys triko paryškindavo figūros trūkumus.
Iki trečiojo dešimtmečio maudymosi kostiumėlio ilgis gerokai sutrumpėjo. Jau tada jis buvo pradėtas siūti iš plonų ir blizgančių medžiagų. Tiesa, tuo metu naudojami trikotažas ir tafta nelabai tinko maudymosi kostiumėliui, bet užtat suteikdavo patrauklų šlapio paviršiaus efektą.
