Dėl to Oksfordo universiteto daktaro Carolio Rousselio darbas apie gydomąsias jūros
maudynių savybes atrodė kone revoliucinis.
Aukštuomenė su nuostaba sužinojo, kad antikos laikų kilmingieji pliuškenosi jūros bangose.
Tiesa, vilkėdami kostiumus, kuriais juos apdovanojo gamta. Trumpai
sakant - pliki.
Atviras maudymosi kostiumėlis, kuriuo buvo apsitempusios IV mūsų eros
amžiuje sukurtose Sicilijos freskose pavaizduotos merginos, dar
nepatvirtina jo egzistavimo fakto. Greičiausiai šis "drabužis" atsirado
žymiai vėliau - kartu su figos lapeliais, kuriais buvo pridengiamos
intymios Renesanso epochos skulptūrų vietos.
Kaip ten bebūtų, bet Oksfordo universiteto daktaro išvados apie maudynes
paliko tokį didelį įspūdį amžininkams, kad šie, užmerkę akis, pradėjo
pliuškentis vandenyje, tikėdamiesi, kad jis padės išsigydyti nuo visų
negalavimų.
Gydymosi procesas vyko specialiai įrengtose maudymosi vietose, bet be
specialių kostiumų. Net po 150 metų, - XIX ir XX amžių sandūroje, -
paplūdimio kostiumai vis dar niekuo nesiskyrė nuo įprastinių. Juos,
gausiai papuoštus nėriniais, raukinukais, įsiuvėliais, dailiosios lyties
atstovės užsitempdavo ant korseto, o ant galvos užsidėdavo skrybėlę.
Ir taip pasipuošusios traukė į paplūdimį.
Paplūdimio mados srityje daugiausia pažengė sportininkai. Kol po
seklumą braidė nėriniuotos ir raukinukais pasidabinusios moterys,
stipriosios lyties atstovai, kurie teikė pirmenybę aktyviam gyvenimo
būdui, demonstravo treniruotas figūras, įspraustas į ankštas
trikampes raudonos spalvos kartūno kelnaites. Reikia pripažinti, kad
jos nelikdavo be moterų dėmesio.
Skausmingos paplūdimio kostiumo paieškos tęsėsi dar 100 metų. Jų
rezultatai dažnai nuvesdavo į aklavietę. Pavyzdžiui, labai nevykę buvo
ilgi raudoni arba mėlyni XX amžiaus pradžios kombinezonai. Jie buvo
siuvami iš tiko, - medžiagos, kuri nekėlė estetinio pasigėrėjimo.
Toks maudymosi kostiumas atrodė
tragikomiškai, ypač su geltonomis guminėmis kepuraitėmis,
kurios buvo padailintos kombinezono spalvos volanais.
Kostiumai išsipūsdavo vandenyje it milžiniški burbulai.
Ne ką geriau savo pusėje atrodė ir vyrai. Dryžuoti, iki blauzdų
siekiantys triko paryškindavo figūros trūkumus.
Iki trečiojo dešimtmečio maudymosi kostiumėlio ilgis gerokai sutrumpėjo.
Jau tada jis buvo pradėtas siūti iš plonų ir blizgančių medžiagų.
Tiesa, tuo metu naudojami trikotažas ir tafta nelabai tinko maudymosi
kostiumėliui, bet užtat suteikdavo patrauklų šlapio paviršiaus efektą.