– Su kokiais gyvūnais Lietuvoje šiuo metu atliekama terapija?
– Lietuvoje praktikuojama arklių terapija, kurią kuruoja Šiaulių universiteto edukacinis centras. Taip pat yra šunų terapija. Jos mokslinę sritį globoja Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, esantis Kaune. Tačiau šios sritys kol kas nėra reglamentuotos, atskiri centrai taip pat šias terapijas taiko privačia tvarka.
Dar yra delfinų terapija, vienintelė gyvūnų terapijos rūšių, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministerijos. Ji išskirtinė, nes buvo vykdytas ir medicininis tyrimas, pateikėme duomenis, kad ši terapija ne kenkia, o gydo. Tik kruopščiai moksliškai ištyrus ir pagrindus buvo pradėta teikti tokia medicinos paslauga.
– Pasaulyje įvairių gyvūnų terapijų pasiūla turbūt gerokai didesnė?
– Klaipėdos delfinariumas turi partnerius iš septynių šalių, su kuriais dalijasi terapijų patirtimi. Spalį lankėmės Kembridže ir stebėjome pelėdų, apuokų, gekonų, iguanų terapijas. Italijoje teko susipažinti su asilų terapija, skirta per daug aktyviems žmonėms.
Viena ekstremaliausių terapijų – gyvačių. Atrodo baisu, kai gyvatė raizgosi aplink ranką ar šliaužioja po drabužiais, bet specialistai sako, jog tai yra viena didžiausią poveikį turinčių terapijų, ypač tinkanti žmonėms, sergantiems aspergerio sindromu. Ropodama gyvatė skatina didelį jutiminį prisilietimą ir sukuria kitokių pojūčių nei šuns ar delfino glostymas.
– Kokio gyvūno terapija veiksmingiausia?
– Niekas to neįrodė, turbūt dėl nerašytų etikos taisyklių. Kiekvienas tuo užsiimantis gali teoriškai sakyti, kad jo terapija yra veiksmingiausia, bet terapiją lemia daug veiksnių. Vieno centro delfinų terapija gali visiškai skirtis nuo kito. Viskas priklauso nuo dirbančio specialisto.
Visos terapijos labai skirtingos. Pavyzdžiui, delfinų terapija labiau tinka vaikams, nes gyvūnas yra aktyvus, nori žaisti, bendrauti, kvailioti, o suaugusiesiems ne visada to reikia. Arklių terapijos metu linksmybių nebus, nes lavinami daugiau fiziniai gebėjimai.
Žmonės įsivaizduoja, kad delfinas ar kitas gyvūnas yra stebuklingas, bet daugiausia įdedama metodinio darbo: reagavimo į kiekvieną vaiko mirksnį, neverbalinį gestą, įgūdžių formavimo užtvirtinimą ir jutimų lavinimą.
Viskas priklauso nuo specialisto kompetencijos ir žinojimo, kaip reikia dirbti su specialiųjų poreikių turinčiais žmonėmis. Tai yra pati jautriausia visuomenės grupė, su kuria reikia be galo atsargiai dirbti.
– Kaip nustatoma, kokią terapija geriausia taikyti?
– Priklauso nuo ligos ir jos simptomų. Daug kas mano, kad delfinų terapija skirta tik vaikams, sergantiems autizmu, nes mūsų pirmas tyrimas buvo atliktas būtent su šia liga sergančiais vaikais. Bet vėliau sėkmingai dirbome ir su cerebriniu paralyžiumi sergančiai, Downo sindromą ar kitų sveiktos sutrikimų turinčiais vaikais.
Terapijai su gyvatėmis ar delfinais labai svarbu lytėjimas ir jutimas, o asilų terapija pasižymi tuo, kad vaikai juos ir šeria, valo jųgardus, rūpinasi ir tarsi gyvena kartu. Lavindamas įgūdžius žmogus įsitraukia į darbo procesą, panašų į neįgaliųjų įsitraukimą.
– Kokia rekomenduojama terapijos trukmė?
– Taikant delfinų terapiją dirbama dvi savaites, kiekvieną dieną reikalinga 30 minučių treniruotė su delfinu. Būna taip, kad ateina vaikas į kelias treniruotes ir jau atsiveria, bendrauja, pagerėja jo nuotaika. O būna, kad visą savaitę dirbama taip, kad vaikas bent prieitų arčiau prie delfino.
Autizmo atveju vaikams sunku priprasti prie naujų drabužių, aplinkos, žmonių. Visi šie dalykai gąsdina. Yra buvę atvejų, kai žmonės prie aplinkos bandė priprasti dvi savaites. Terapijos proceso, bet kokiu atveju, nepaskubinsi.
Anksčiau mus ribojo laikas, bet naujame centre galbūt turėsime galimybę priimti daugiau vaikų, tad spręsime individualiai.
Daug priklauso ir nuo žmogaus amžiaus. 3 iki 7 metų vaikai labai imlūs mokymui. Vyresniems reikia daugiau laiko.
– Ar terapija atliekama tik mažamečiams vaikams?
– Dažniausiai dirbame su vaikais iki 15 metų. Jauniausiam klientui buvo vos 9 mėnesiai, nors terapiją rekomenduojame sulaukus bent 3 metų.
Bet dirbome ir su suaugusiais žmonėmis. Vyriausiam žmogui buvo daugiau kaip 60 metų. Suaugę žmonės kreipėsi sirgdami depresija.
Iki šiol pirmenybę teikėme vaikams, tačiau naujame centre bus sudarytos sąlygos padėti ir suaugusiems žmonėms. Turėsime specialius keltuvus prie baseinų – anksčiau mums to labai trūko.
– Kaip pasikeičia terapijos seansus lankančių vaikų elgesys? Ar pagerėja jų sveikata?
– Vaikų kalba tampa aktyvesnė, užsimezga akių kontaktas, palengvėja bendravimas, susitvarko tuštinimosi ir šlapinimosi sutrikimai, miego problemos.
Delfinų terapijoje daug duoda nuostabos efektas, kurio nesukursi su šunimi ar arkliu. Tai ypač gera dirva dirbti pasitelkiant tradicinius gydymo būdus, nes vaikas būna labai motyvuotas.
– Kaip į vaikus reaguoja delfinai?
– Kai vaikas ateina į terapiją, su juo bendrauja septyni delfinai – jo socialiniai partneriai, kurie irgi turi savo norų ir charakterį. Nėra taip, kad delfinas visada labai taikosi prie žmogaus ir klauso, kartais mėgsta užsispirti, pasiginčyti. Tad jie labai panašūs į tuos, kuriuos vaikas sutinka darželyje ar kieme.
– Kas dar, be delfinų, dalyvauja terapijoje?
– Dar dalyvauja vienas specialistas, treneris ir vaikas. Terapijos visada vyksta individualiai.
Esame turėję ir papildomų užsakymų iš mokyklų, kur treniruotėje dalyvavo du trys vaikučiai. Užsiimti daugiau nei su trimis vaikais nerekomenduojama, nes gyvūnas nežino, kam reikia skirti dėmesį.
Pagal praėjusiais metais pasirašytą Sveikatos apsaugos ministro įsakymą, terapijos metu turi dalyvauti socialinis darbuotojas, treneris, kineziterapiautas ir psichologas. Šių žmonių komanda dirbs naujajame centre.
– Kiek tėvams kainuoja viena tokia pusvalandžio terapija su delfinu?
– Šiuo metu treniruotės nevyksta, tačiau anksčiau viena terapija kainavo 200 litų, o dviejų savaičių kursas 2000 litų. Dar nėra nuspręsta, kokia kaina bus naujame centre, bet nemanau, kad ji bus daug didesnė.
Tai nėra komercinė programa, 200 litų už kartą yra labai mažai, nes per dieną vykdavo tik po keturias terapijas tuo metu, kai nevyko pasirodymai, o jie gerokai pelningesni.
Palyginimui, Turkijoje terapijos su delfinais ciklas gali kainuoti iki 10 000 eurų. Tačiau terapija yra daugiau socialinė programa, nes pelnas nėra pagrindinis tikslas.
– Ką delfinariumas galės pasiūlyti atsidarius naujajam centrui?
– Naujame centre galėsime pasiūlyti daugiau nemokamų paslaugų. Bus kineziterapijos salė, sensorinės integracijos, piešimo, žaidimo kambariai, kuriuose dirbs specialistai. Taigi, po terapijos vaikams nebereikės iškart važiuoti namo, jie galės pratęsti bendravimą. Bus daug didesnis paslaugų pasirinkimas.
Taip pat planuojami trys terapiniai baseinai. Pirmasis, 40 cm gylio, bus pritaikytas žmonėms, kuriems reikia delfino ant platformos. Antrojo gylis sieks 60 cm, o trečiojo gylis apie 1,20 metro. Suaugusiems žmonėms tiks gilesnis, o vaikams – seklesni baseinai nelygu jų poreikiai.
– Kada planuojamas centro atidarymas?
– Planuojame atsidaryti jau kitų metų pradžioje. Teoriškai taip turėtų būti, o faktiškai pamatysime. Norinčiųjų turime nemažai, tad stengsimės atidaryti centrą kuo greičiau.
Į terapiją pradėsime registruoti spalio mėnesį. Tada jau žinosime tikslias kainas, turėsime registracijos formas ir pradėsime sudarinėti eilę, pagal kurią toliau dirbsime.
