Tai nutiko prieš 12 metų. Buvo nuostabi karštos vasaros diena.
Po mokyklos baigimo šventės su draugėmis išsiruošėme į Lietuvos pajūrį pailsėti prieš būsimas studijas. Pilnas ekipažas jaunų merginų nusprendė pailsėti keletą dienų, o sugrįžusios vėl kibti į mokslus – grįžti į įprasto gyvenimo vėžes.
Tačiau tą karštą liepos dieną paplūdimiu ėjo JIS. Jis buvo ne vienas, su savo draugu, kuris ir užkalbino jaunas merginas. O JIS stovėjo atokiau ir netarė nei žodžio...
Mano akys vis nukrypdavo į JĮ... Tačiau JIS tylėjo. Vis neužsičiaupdamas tauškė jo draugas, kuris visaip stengėsi „pakabinti“ paneles. Tuo metu norėjosi, kad JIS atkreiptų dėmesį, pakalbintų, nusišypsotų. Tačiau tas aukštas, sportiškas, simpatiškas vaikinas nepratarė nei žodžio.
Išblėsus vilčiai nusprendėme kuo greičiau sprukti nuo čiauškančio draugo. Mums mandagiai atsisveikinus ir paėjus tolėliau priėjo JIS. Nuo tada viskas ir prasidėjo: jis paprašė telefono numerio ir pakvietė vakare pasivažinėti dviračiais, palydint saulę. Mes taip ir padarėme, o tą patį vakarą JIS išvyko.
Nuo tos akimirkos drugeliai skraidė pilve, galvoje sukosi mintys: ar jis dar paskambins, ar mes dar kada nors susitiksime.
Tą patį vakarą gavau SMS žinutę. Kitą dieną JIS vėl atvažiavo į pajūrį vėl. Atvažiavo dėl manęs. Draugės, bandydamos nuimti rožinius akinius, vis kartojo, kad tai tik atostogų pasimatymai, viskas pasibaigs kartu su atostogomis.
Tačiau pasibaigus atostogoms viskas tik prasidėjo! Ilgi pokalbiai telefonu, dažni apsilankymai sostinėje, o vėliau apsigyvenimas kartu. JIS pakeitė darbą ir persikraustė į sostinę dėl mūsų meilės.
Po dejų metų tas aukštas, simpatiškas, sportiškas vyras man pasipiršo. Šiandien esame laimingai vedę jau septinti metai. Auginame du nuostabius vaikučius. Prasidėjęs atostogų romanas užtruko ir mes esame dėl to tik dar laimingesni.
