Odesoje, kuri tik vos vos išvengė Donecko, Slovjansko, Kramatorsko ir Luhansko likimo dabar gyvena ramų ir nerūpestingą gyvenimą. Už tai vietiniai gyventojai dėkoja futbolo fanams ir vietiniam jaunimui, kurie gegužės 2-ąją sugebėjo apginti miestą nuo prorusiškų separatistų.
Nors tą dieną šūviai miesto gatvėse ir gaisras Profsąjungų rūmuose pareikalavo mažiausiai 42, daugiausia prorusiškai nusiteikusių žmonių gyvybių, Odesos gyventojams ši diena skausminga ir kartu džiugi – buvo suduotas smarkus smūgis vietiniams „koloradams“, po kurio jie jau nesugebėjo atsitiesti.
Turistai bijo neramumų
„Jei ne gegužės 2-oji, miestas būtų panašus į Krymą, į kurį nevažiuotų ne tik ukrainiečiai, bet ir Rusijos gyventojai, kurie rėkė, kad Krymas – mūsų, bet patys poilsiui geriau renkasi Turkijos kurortus“, - įsitikinęs viešbučio, kuriame apsistojome savininkas Aleksas.
Vis dėlto, įvykiai Ukrainos rytuose smogė ir Odesos turizmui. Rusai šią vasarą čia retenybė, o ir svečių iš Europos labai nedaug.
„Nieko sau, mėgstate ekstremalius pokyčius“, - panašiai, kaip ir Donecke sureaguoja mus iš autobusų stoties iki viešbučio vežęs taksi vairuotojas Jurijus.
„Nebijote?“, - pasiteirauja jis. Išgirdęs neigiamą atsakymą, prataria, kad Odesoje tikrai bijoti nėra ko, nors daugelis žmonių net pačioje Ukrainoje galvoja kitaip.
Jurijus pasirodo esąs kalbus. Per 20 minučių nuo stoties iki viešbučio išpasakoja viską, kas įmanoma. Pataria, ką mieste galima pažiūrėti, ką geriau aplankyti, jei reikės vairuotojo, pasiūlo savo paslaugas.
Jo teigimu, Profsąjungų rūmuose gegužės 2-ąją buvo įvykdyta provokacija, ekspertai nustatė, kad gaisras kilo pastato viduje, kabinete, esančiame trečiajame aukšte, kurio langai buvo uždaryti. Be to nustatyta, kad žmonės žuvo ne nuo smalkių, o nuo neaiškios kilmės nuodingų dujų, kurios buvo tik pastato viduje.
Kam to reikėjo? „Kažkam labai reikėjo išprovokuoti žmonių pykti, kad rusai galėtų čia sutempti visas savo ginkluotas atmatas. Nepavyko“, - atsakė Jurijus.
Visos viltys - prezidentas
Vyras Prezidento rinkimuose nedalyvavo, tačiau yra Petro Porošenkos šalininkas. Jo nuomone, šokolado karaliumi tituluotas politikas yra būtent tas žmogus, kuris gali valstybę ištraukti iš 23 metus trukusio oligarchų viešpatavimo ir didžiausios korupcijos.
Pasak Jurijaus, jei P.Porošenko pasinaudos jam suteikta proga, jis gali būti išrinktas prezidentu ir antrai kadencijai, jei nepradės esminių pokyčių, jau po pusantrų metų jo laukia tokia pati ateitis, kaip į Rusiją pasprukusio Viktoro Janukovyčiaus.
„Tauta jau per daug prisikentėjo, šalis išvogta, liaudis nuskurdinta, bet kurio prezidento, kuris nesiims reikiamų priemonių valstybės gyvenimui gerinti laukia ta pati ateitis. Maidanas parodė, kad žmonėms nusibodo toks gyvenimas, mes nereikalaujame auksinių klozetų, mes tik norime gyventi normalų gyvenimą, normalioje valstybėje“, - kalbėjo Jurijus.
Kad ukrainiečiai nori atsikratyti korumpuotų valdžios viršūnėlių kalbėjo ir pajūryje pietaujant sutiktas Igoris.
Nori griežtesnio elgesio
Jis – milicininkas iš Kirovohrado. Į Odesą su drauge atvyko pailsėti po komandiruotės į Slovjanską. Ten sako buvęs mėnesį, dalyvavo miesto išvadavime.
„Baisu, net įsivaizduoji negalėjau, kad bus taip baisu“, - kalbėjo Igoris ir rusiškais keiksmažodžiais keikė V.Janukovyčių, kuris per savo valdymo metus visiškai sužlugdė Ukrainos armiją.
Igorio teigimu, tik dabar kariuomenė, padedant ukrainiečiams ir žmonėms iš užsienio, pradeda atsigauti, nes pradėjusi antiteroristinę operaciją ji neturėjo nieko, net batų, drabužių, jau nekalbant apie ginklus.
„Pas juos ne smegenys, o vata, ir ta išmirkyta rusiškoje propogandoje“, - taip Igoris atsiliepė apie jo sutiktus Slovjansko gyventojus.
Pasak jo, nemažai miesto gyventojų net ir į Slovjanską įėjus ukrainiečių kariams, vis dar juos keikė ir tebekeikia, nors ukrainiečiai jiems dalina maisto davinius, pagaliau pradėjo mokėti pensijas, kitas socialines išmokas.
Vyro teigimu, antiteroristinė operacija būtų buvusi daug sėkmingesnė, jei jos vadai su vietos gyventojais elgtųsi griežčiau.
„Aš siūliau mūsų vadui: iškabiname mieste pranešimus, kad rytoj ar poryt bus vykdoma karinė operacija, prašome visų gyventojų pasitraukti į saugią vietą arba palikti miestą. O tada jau apšaudome, kas nepaliko, nepasitraukė, čia jau jų problemos, vadinasi jie nėra taikūs gyventojai, todėl jei nori numirti už Rusiją, už ją ir miršta“, - kalbėjo Igoris.
Ukrainos vėliava džiugina
Nors Odesoje karo nėra, tačiau kalbos apie jį netyla visur – pliaže, kavinėse, miesto gatvėse. Nereikia net įsijungti interneto, kad žinotum tai, kas dedasi fronte, tai iškart išgirsi iš aplinkinių.
Odesa - ne Kijevas, čia ant kiekvieno kampo nepamatysi Ukrainos vėliavų, tačiau mėlynai – geltonų spalvų netrūksta – jomis nudažyti pakelių stulpai ir medžiai, nemažai vairuotojų Ukrainos vėliavas yra iškabinę savo automobilių salonuose.
Galvojau, kad ant mano rankinės kabanti Ukrainos vėliavos spalvų juostelė, dar balandį pirkta Nepriklausomybės aikštėje Kijeve, bus šiokia tokia provokacija, tačiau klydau. Ji atkreipia žmonių dėmesį, tačiau dėmesys malonus, per tris dienas Odesoje niekas nebandė jos nuplėšti, atvirkščiai, ypač išgirdę nepažįstamą jiems kalbą, paklausia iš kur mes ir padėkoja už Ukrainos palaikymą.
Niekas iki šiol neprisikabino ir prie mano mobiliojo telefono skambučio, Charkovo futbolo fanų atliekamo jau tarptautiniu hitu tapusio „Putin Ch...o“.
Suskambus telefonui, žmonės tik išsišiepia iki ausų. „Bet jis tikrai ch...lo“, - melodiją įvertino viena garbaus amžiaus moteris.
Poilsis pigiau nei Palangoje
Vykdama į Odesą, įsivaizdavau, kad čia kainos bus panašios, kaip Palangoje, juk vis dėlto kurortas. Klydau. Labai klydau. Galiu iškart pasakyti, poilsis čia, prie Juodosios jūros, po kaitria saule kainuoja daug pigiau nei prie šaltos Baltijos, nors aptarnavimas ir kokybė niekuo nesiskiria.
Už labai padorų viešbutį su vidiniu kiemu ir baseinu dviese penkioms paroms sumokėjome 480 litų.
Už 20 litų du suaugę žmonės kavinėje paplūdimyje gali prisivalgyti sočiai. Į tą pačią sumą įskaičiuotas alus ir gaivusis gėrimas.
Alaus mėgėjams čia tikras rojus, nes bare ant jūros kranto puslitris alaus kainuoja nuo 1,8 iki 2,2 lito, prabangesnėse kavinėse – apie 3 litus.
Picų vidutinė kaina apie 10 litų, šašlykų – irgi panaši. Sriubos galima pavalgyti už maždaug litą.
Pramogos taip pat pigios. Bilietas į vakarinius spektaklius Odesos delfinariume kainuoja 30 litų (šie pasirodymai rengiami tik penktadieniais ir šeštadieniais – Red.), darbo dienomis kaina dar mažesnė – apie 16 litų.
Kelionė taip pat nėra brangi. Radus pigius bilietus į Kijevą, iki Odesos lėktuvu galima atskristi maždaug už 250 litų, o atvažiuoti autobusu – maždaug už 60 litų. Panašiai kainuoja ir traukinys.
Skirtumas tik tas, kad autobuse jus nuolat vaišins kava arba arbata, o išlipęs stotelėse gali pasijusti, lyg patekęs 30 metų atgal, į dabar jau egzotiškai mums atrodantį gilų sovietmetį, kur autobusų stotyse nėra šaligatvių, aplink sukiojasi neaiškūs žmonės, prekeiviai prie kioskų siūlo kažką pirkti, o prie tualeto atsistojusi moteriškė rėkia: „Tualetas veikia, prašome užeiti“.
Sovietmetis, beje, jaučiamas ir pačioje Odesoje. Miestui tikrai reikia „kapitalinio“ remonto – susitvarkyti kiemus, baigti įstrigusias statybas, nutiesti šaligatvius ir išmokti šiukšles mesti į šiukšlių dėžes, bet šie trūkumai akis bado ne tik Odesoje, bet ir mūsų Palangoje.
