Minimalus atlyginimas ir jokio poilsio
Lina kiekvienos vasaros pradžioje iš Jonavos į Palangą traukia ieškoti barmenės-padavėjos darbo. Praėjusiais metais nusivylusi viena kavine garsiojoje J.Basanavičiaus gatvėje, šiemet nuo gegužės ji įsidarbino kitur, tikėdamasi geresnių darbo sąlygų ir užmokesčio.
Tačiau iškentusi du mėnesius mergina parašė pareiškimą išeiti iš darbo.
„Nebegalėjau daugiau dirbti tokioje aplinkoje. Ji slėgė tiek fiziškai, tiek psichologiškai“, – pradėjo pasakojimą Lina.
Kavinės šeimininkė, kurioje dirbo mergina, darbuotojams neduoda pavalgyti ir draudžia atsinešti pietums net savo maistą.
„Labai sunku per karštį stovėti ir bėgioti tuščiu skrandžiu po trylika valandų nešiojant lėkštes“, – sakė mergina.
Vadovė personalui draudė radus laisvą minutę ir prisėsti, pailsėti.
„Net kai kavinėje nebūdavo žmonių, jutau nuolatinę įtampą, nes negalėjau net prisėsti. Tokiomis sąlygomis ir kolektyvo bendravimas tapo tik oficialus, nors pati vadovė sakė, kad turime būti kaip kumštis“, – pasakojo Lina.
Nors darbuotojai iš paskutinių jėgų stengdavosi įtikti, tai jiems pavykdavo retai.
„Beveik kasdien kas nors eidavo aiškintis į direktorės kabinetą ir klausytis jos nepasitenkinimo dėl smulkmenų. Tai labai vargino ir demotyvavo dirbti toliau“, – griežtą darbo tvarką prisimena mergina.
Dirbo po 65 valandas per savaitę
Po trylika darbo valandų Lina be išeiginių dirbdavo penkias dienas, vėliau turėdavo dvi išeigines. Jos darbo savaitę sudarė 65-ios valandos, tačiau užmokestis retai viršydavo minimalų atlygį.
„Gegužę ir birželį buvo labai mažai žmonių, o man mokėjo 5 proc. suprekiautos sumos. Arbatpinigių taip pat susirinkdavau tik kelis litus. Kai uždarbis nesiekdavo net minimalaus darbo užmokesčio, atlygį gaudavau 6 litus per valandą. Dabar arbatpinigiai įtraukti į sąskaitą ir padavėjams žmonės jų beveik visai nepalieka“, – sakė Lina.
Merginos kantrybę perpildė kavinės elgesys Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos apsilankymo metu. Esą direktorė pagyrė virtuvės darbuotojas, kai jos spėjo išmesti netikusį maistą ir išsuko kavinę nuo baudos.
„Visiškai nebeturėjau noro eiti į darbą, tad nunešiau prašymą išeiti. Nors žinau, kad vasaros viduryje susirasti kitą darbą gali būti sunku, geriau važiuosiu namo ir paieškas tęsiu ten, nei kęsiu tokią nepagarbą darbuotojui“, – nusivylimo kurorto darbdaviais neslėpė mergina.
Viešbutyje – vienintelė kambarinė
Kita mergina, studentė, nenorėjusi viešinti savo vardo dėl galimų nemalonumų, šią vasarą Palangoje įsidarbino kambarine viename privačių viešbučių.
„Viešbutyje yra dešimt kambarių, o dirbu aš viena. Grafiko nėra, nes pamainos man vadovė neranda gal jau mėnuo“, – stebisi mergina.
Prieš pradedant dirbti buvo susitarta, kad reikės tvarkyti tik kambarius, baigusi anksčiau ji galės eiti namo, o už dieną gaus po 50 Lt. Tačiau pradėjus dirbti sąlygos pasikeitė.
„Sutvarkiusi kambarius gaunu papildomų užduočių. Šluoju kiemą, džiaustau skalbinius, laistau gėles, tvarkau šeimininkų gyvenamąsias patalpas. Taigi, išeinu kaip po visos darbo dienos“, – pasakojo studentė.
Mergina į darbą eina beveik kasdien, tad sako net pati nežinanti, kiek valandų pradirba per savaitę.
„Išeiginę turiu tada, kai nėra išvažiuojančių žmonių. Todėl niekada nežinau, kada reikės eiti į darbą“, – sakė kambarių tvarkytoja.
Atrakcionuose – vadovų spaudimas ir alkis
Dar viena studentė, slepianti savo vardą dėl baimės prarasti darbo vietą, dirba Palangos atrakcionuose.
Mergina tokiu darbu sako visai nesidžiaugianti, nes nuolat patiria stresą ir vadovų spaudimą.
„Dirbu nuo 11 ryto iki tol, kol yra žmonių. Dažniausiai darbą baigiu tik 1–2 valandą nakties“, – pasakojo darbuotoja.
Merginai visą dieną aptarnaujant žmones tenka stovėti, o jeigu klientų mažiau, ji pati turi juos prikviesti, kitaip direktoriui tenka aiškintis dėl mažo pelno.
„Krūvis tikrai didelis, nuolat esu ant kojų. Kai nėra eilių, vadovai spaudžia kviesti žmones pačiai, dėl to neturiu net pietų pertraukos, o dirbu iki nakties“, – skundėsi mergina.
Taip studentė dirba šešias dienas iš eilės, po kurių turi tris dienas poilsio.
Mergina per dieną gauna 80 Lt. Oficialiai sutartyje nurodytos 8-os darbo valandos vietoj tikrųjų 14-os.
„Sutartyje nurodytas minimumas, o likusius gaunu juodais“, – atvirai pasakojo mergina.
Gaila laiko teisybei ieškoti
Ne paslaptis, jog kurorto verslininkai linkę pasinaudoti jaunesniais, trumpą sezoninį laiką dirbančiais žmonėmis, kuriems svarbu gauti atlyginimą. Dažniausiai jie neprieštarauja, kad atlyginimas išmokamas nuslepiant mokesčius.
„Dažniausiai dėl pažeidžiamų darbo sąlygų darbuotojai nesikreipia patys, nes trūksta informacijos, kokias teises jie turi. Jeigu pažeidžiamos sutartyje paminėtos sąlygos, liepiama dirbti poilsio metu, nesumokamas arba sumokamas mažesnis atlyginimas, žmogus turėtų kreiptis į darbo inspekciją, kuri, pagal pažeidimus, nukreiptų į tam skirtas institucijas“, – pasakojo Valstybinės darbo inspekcijos Komunikacijos skyriaus vadovas Vilius Mačiulaitis.
Jaunimas per kelis mėnesius nori užsidirbti pinigų, spėti paatostogauti, ir tai juos pristabdo kreiptis į institucijas, ieškant savo teisių ar nesumokėtos algos.
„Dirbant sezoninį darbą svarbu turėti pasirašytą darbo sutartį, kurioje nurodyta, kiek valandų per dieną ir savaitę reikės dirbti, koks atlygis už tai bus sumokėtas. Svarbu žinoti, kad per dieną leidžiama dirbti 8 darbo valandas arba 48 valandas per savaitę. Taigi, nebūtinai 12 valandų darbo per dieną yra pažeidimas, svarbu, kad jos neviršytų savaitinio limito“, – dėstė Komunikacijos skyriaus vadovas.
Didžiausia rizika – negauti pinigų
Pasak V.Mačiulaičio, jaunimas, kuris sutinka dirbti nelegaliai, rizikuoja mėnesio gale atlyginimo išvis negauti.
„Jeigu darbdavys nesiūlo pasirašyti darbo sutarties, galima įtarti, jog jis nesąžiningas. Lygiai taip nesąžiningai jis gali pasielgti mėnesio gale ir nesumokėti pinigų. Taip pat beveik visada be sutarties dirbantys žmonės už mėnesį gauna mažesnį nei sutarta atlyginimą. Trečias dalykas – tokie žmonės nėra socialiai apdrausti. Tai reiškia, jei jaunuolis susižalos, negaus jokio socialinio draudimo“, – pasakojo V.Mačiulaitis.
Valstybinės darbo inspekcijos komunikacijos vadovo teigimu, nelegaliai dirbantys žmonės nėra baudžiami, tad jaučiantys, kad darbdavys delsia duoti pasirašyti darbo sutartį, liepia dirbti viršvalandžius ar kitaip išnaudoja, turėtų pranešti darbo inspekcijai.
„Net jei į mus kreipiasi nelegaliai dirbantis žmogus, negaunantis atlyginimo, tokius skundus pavyksta išaiškinti ir teisybė randama. Žinoma, be sutarties dirbusį žmogų daug sunkiau apginti, bet viltis visada yra“, – sakė V.Mačiulaitis.
