Akroje gyvenau ir dirbau kelis mėnesius, dviejų milijonų gyventojų miestas prie Gvinėjos įlankos man buvo namai – ne itin mylintys ir mylimi, bet vis tiek namai, rašo „Lietuvos ryto" žurnalas „Gyvenimo būdas" .
Miestas neturi gražių viešųjų erdvių, tad keliautojui geriau tikėtis nedaug ir džiaugtis keistenybėmis, o ne dailia architektūra ar miesto sodais.
1. Labadžio (Labadi) paplūdimys
Ten nesimaudysite, tik geriau suprasite, kokį puikų pajūrį mes turime Lietuvoje. Didmiestis, kuriame nuotekos nevalomos – viskas atvirais latakais teka į jūrą, ir 40 laipsnių karštis (pusiaujas visai netoli) yra mirtinas derinys. Pavažiuokite pakrante toliau į rytus, Temos priemiesčio link, ir pamatysite žvejų turgų su įvairiais vietos kastyčių juodalyčių laimikiais. Pirkti nepatariu: suges, kol atsivešite į viešbutį.
2. Akros lūšnynai
Į lūšnynų kvartalus keliaukite automobiliu, kurį vairuos vietos vairuotojas. Tai nėra pavojinga, bet jis nepasiklys ir bendraus su vietos gyventojais. Pamatę bekraštes plynes namelių iš nuolaužų ir vaikus, kurie turškiasi pamazgų grioviuose, prisiminkite, kad Gana yra gana turtinga, taiki ir laiminga šalis, palyginti su daugeliu Vakarų Afrikos kaimynių. Dar pagalvokite, ką pasakysite grįžę tiems, kurie apie Lietuvą sako, jog pas mus skurdas ir genocidas.
3. Keip Kousto tvirtovė
Poros valandų kelionė į vakarus verta praleisto laiko. Čia kažkada buvo didžiausias Afrikos vergų prekybos uostas (vietos gyventojai nenoriai prisimena, kad gaudė ir europiečiams pardavinėjo vieni kitus, o atvykėliai baltieji užsiėmė tik kraupios prekybos logistika pačiame uoste). Daugiau nei pusės juodaodžių amerikiečių protėviai ėjo per šios tvirtovės vartus.
4. Kokrobito (Kokrobite) paplūdimys ir būgno mušimo pamokos
Išsimaudyti Gvinėjos įlankoje vis tiek norėsite, todėl apsimoka pavažiuoti toliau nuo miesto, kur į Atlantą nebepatenka didmiesčio nešvarumai. Paplūdimyje vietos žmonės siūlysis už kelis skatikus pasaugoti drabužius – nesiginčykite.
Drabužių vis tiek niekas nevogs kaip Eglei žalčių karalienei, tačiau jiems sumokėti lengviau, nei su jais ginčytis.
Ganos būgnininkai ir jų „kalbantieji būgnai“ – jų garso tonas keičiasi ir imituoja žmogaus balsą – yra vienas pasaulio stebuklų.
Geriausi pasaulio būgnininkai, pamatę šiuos žmones ir jų meną, verkia kaip vaikai ir nori viską mesti, nes supranta, kad to niekada negalės pasiekti.
Šio meno mokomasi dešimtmečius, tačiau rekomenduoju kelias pamokas – daug neišmoksite, bet pasijusite prisilietę prie kito pasaulio. Skambiai pavadinta Afrikos muzikos ir menų akademija („Academy of African Music and Arts“), esanti Gagesbergo prospekte (Guggisberg Avenue) Kokrobite, atrodo ne kaip akademija, o kaip kaimo muzikos mokykla, bet tai neturėtų būti svarbu.
