Kartu su įspūdžiais ir nuotraukomis iš salos Makalius siūlo lauktuvių atvežti mažai kur randamo delikateso – dešrų iš arklienos, asilienos. Ir, žinoma, kefalių ikrų, kuriais galėsite paskaninti draugams patiekiamus makaronus, rašo „Lietuvos ryto" žurnalas „Gyvenimo būdas".
Dovanų vežamą maistą „Tez Tour“ atstovas vadina tinkamiausiomis lauktuvėmis.
– Kokiais trimis žodžiais apibūdintumėte salą? – paklausėme R.Širvinsko-Makaliaus.
– Paplūdimiai, archeologija ir prabanga. Mačiau „Dolce & Gabbana“, „Armani“ savininkų ir kitų garsių žmonių vilas. Sardinijoje, kad pasijustum prabangiai, net nereikia brangiai ilsėtis, nes ten nuvykus prabanga tave tiesiog apsupa: daugybė vilų, gražiausių automobilių ir viso kito.
Vis dėlto didžiausią įspūdį kelionėje po Sardiniją man padarė paplūdimiai. Retai kurioje saloje galima pamatyti tokius gražius paplūdimius, o keliauju aš daug ir mane nustebinti jau sunku. Sardinijos paplūdimių grožis ne tiek nustebino, kiek pritrenkė!
Tiek nuostabių ir įvairių paplūdimių vienoje vietoje man dar nebuvo tekę matyti.
– Kuo tie paplūdimiai yra ypatingi?
– Nemačiau nė vieno apleisto ar netvarkingo. Net jei paplūdimys laukinis ir aplink niekas negyvena, jis vis viena bus nuostabus. Yra paplūdimių, panašių į mūsų Baltijos jūros pakrantes: smėlėti, su kopomis, vanduo – ryškiai mėlynas. Kiek pavažiavus į šiaurinę salos dalį, jau rastume Viduržemio regionui būdingus paplūdimius: skaidri žydra jūra, seklus krantas.
Sužavėjo ir tai, kad net šalia didžiausio salos miesto Kaljario yra gražiausi paplūdimiai, o ne kokie skurdūs ir apšnerkšti, kokios dažnai būna prie pat miestų esančios pakrantės.
– Ką jūs mėgstate veikti paplūdimyje?
– Jei vanduo šiltas, maudausi. Jau ir gegužę jūra Sardinijoje yra tinkama maudynėms ir tokia išlieka iki pat spalio pabaigos.
Vakarop, kai saulė nebe tokia kaitri, man patinka išsitiesti ant rankšluosčio ir tiesiog stebėti žmones. Esu tokio savotiško paplūdimių turizmo šalininkas, kai išverti bambą ir žiūri, ką daro kiti. Sardinijoje daug laiko praleidau būtent taip.
– Esate šiltmėgys?
– Esu įrudęs ištisus metus ir saulės vonios man nebaisios. (Juokiasi.) Bet tiems, kurie vyksta į salą balti it sūriai, Sardinijos saulės, ypač pietinėje salos dalyje, rekomenduoju pasisaugoti.
– Trečias Sardinijai apibūdinti jūsų pasirinktas žodis buvo „archeologija“.
– Dėl nuragių – 1900–730 m. pr. Kr. akmeninių bokštelių, kurių saloje net apie 3 tūkstančius. Baruminio nuragių kompleksas – man bene didžiausią įspūdį visoje saloje palikusi aplankyta vieta. Iki šiol archeologai nežino, kokiu tikslu nuragiai buvo statomi: gyventi, gintis, melstis?
Beje, nors anksčiau pernelyg nesidomėjau nei istorija, nei archeologija, po ekskursijos per Sardinijos nuragius tokie dalykai man pasidarė labai įdomūs.
– Kokių lūkesčių, pomėgių turintiems žmonėms patartumėte vykti į Sardiniją?
– Tiems, kurie mėgsta keliauti. Viešbučiai ir „viskas įskaičiuota“ programa suteiks saugumo ir komforto, tačiau pakeliauti po salą su ekskursijomis ar pačių išsinuomotu automobiliu tiesiog privaloma! Sala yra dieviško grožio ir prašyte prašosi po ją pasivažinėti.
– Kokį įspūdį paliko Sardinijos gyventojai?
– Jie italai, nors nuolat pabrėžia etninę sardų grupę, iš kurios yra kilę. Temperamentingi ir triukšmingi. Oro uoste nieku gyvu nestos į tvarkingą eilutę, nes visi nori būti pirmi ir įėjimą į lėktuvą apspinta pulku. Ir vairuoja taip pat, kaip italai – įvažiavo į mano automobilį važiuodami atbulomis.
– Ką skaniausio teko ragauti šioje saloje?
– Kalmarų! Man labai patinka jūrų gėrybės, o skanesnių kalmarų nei Sardinijoje nesu valgęs, ko gero, niekur. Jūrų gėrybes jie tikrai moka paruošti.
Beje, Sardinijoje galima gauti dešrų iš arklienos ir asilienos, o arklienos kepsniai siūlomi kone kiekviename Kaljario restoranėlyje. Tiesa, pats šio egzotiško patiekalo paragauti neišdrįsau – man pakako Seišeliuose ragautos šikšnosparnių mėsos, ir mano susidomėjimas egzotiškais patiekalais baigėsi.
– Kur dažniausiai poilsiaujate?
– Labiausiai mėgstu salas. Jos man jaukios. Sala – tarsi atskira valstybė, iš visų pusių apsupta vandens, kur žmonės vieni kitus pažįsta, turi savo taisykles ir tvarką. Nežinau kodėl, bet salose jaučiuosi saugus. Labai mėgstu Graikijos salas. Kartais su draugais pajuokaujame, kad saloje pasiklysti tikimybė mažesnė nei žemyne.
– Kokių atostogų, kelionių lūkesčių vedamas kaskart keliaujate svetur?
– Labiau važiuoju ne ko nors pamatyti ar pailsėti. Dažniausiai keliauju pažinti savęs.
Ką parvežti lauktuvių?
Vietoje gaminamo alyvuogių aliejaus, taip pat Sardinijos salos medaus.
Pagal 2 tūkstančių metų senumo receptūrą gaminamo sūrio „Pecorino Sardo“, kuris gaminamas tik iš Sardinijos avių pieno.
Apvalių makaronų „Fregola“, gaminamų iš manų kruopų (dar vadinamų Sardinijos kuskusu). 500 g pakuotės kaina – apie 7 eurus (apie 24,5 lito). Už rankų darbo makaronus gali tekti susimokėti daugiau.
Kefalių ikrų (bottarga di muggine). Tarkuoti kainuoja 5–7 eurus (17,5–24,5 lito) už 50 g indelį. Už gabalinius nusiteikite mokėti kur kas daugiau.
Keramikos, rankomis siuvinėtos namų tekstilės, tradiciniais raštais išmargintų gobelenų.
Praktiški Makaliaus patarimai keliaujantiems
Sardinijoje išsinuomokite automobilį ir būtinai pakeliaukite po salą – verta. Aplink Kaljarį galima pamatyti flamingų. Tiesa, kai kurie keliai ten šiuo metu atnaujinami, o žemėlapiai teberodo senus, tad nusiteikite kiek paklaidžioti. Įspūdingu kraštovaizdžiu grožėsitės vos išsukę iš greitkelio.
Eismas saloje neintensyvus, bet likite budrūs, o nuomotis automobilį su draudimu nuo absoliučiai visko tiesiog privaloma! Sardinijos gyventojai vairuoja nekantriai ir triukšmingai.
Rinkitės automobilį su mechanine pavarų dėže – daug sutaupysite. Automobilio su automatine pavara nuoma parai kainuoja apie 100 eurų, o už transporto priemonę su mechanine pavarų dėže mokėsite 40–50 eurų.
Jei norite valgyti kaip vietos gyventojai, ieškokite tokių kavinių, restoranų, tavernų, kuriose neįmanoma susikalbėti angliškai. Bus ir skanu, ir nebrangu.
Jūrų gėrybių persivalgysite „Peschiera Pontis“ restorane, kuris yra vakarinėje salos dalyje, šalia Oristano miestelio. Ant stalo keliauja virtinė užkandžių (kalmarų, aštuonkojų salotos, midijos, žuvies paštetas, marinuoti ančiuviai), milžiniška lėkštė makaronų ir galiausiai paskutinis, trečias, patiekalas iš 3–4 keptų skirtingų žuvų. Kelias valandas trunkančios jūrų gėrybių puotos, į kurią įeina ir gėrimai, kaina – 50 eurų (apie 175 litus) 1 asmeniui. Būtinas išankstinis rezervavimas.
Dieną Sardinijoje – siesta, tad jei užsimanysite papietauti europietišku pietų laiku, greičiausiai gausite tai daryti greitojo aptarnavimo restorane. Kavinės, restoranai atidaromi tik nuo 17–18 valandos. Pietūs ten – apie 17 valandą, vakarienė – 21–22 valandą ir gali trukti iki 1–2 valandos nakties.
Saloje daug ir įvairių paplūdimių. Karališkai plačius ir erdvius rasite ir šalia „Tez Tour“ rekomenduojamų viešbučių „Pullman Timi Ama“ bei „Horse Country“. Pastarojo išskirtinumas – jojimo centras, tad galima stebėti pasirodymus su arkliais arba pajodinėti tiesiog paplūdimiu.
Geriausia į Sardiniją vykti rudenį: vanduo įšilęs ir tebekaraliauja vasara, bet svilinančių karščių nebėra.
Sardinijai būdinga ne tik paplūdimių, bet ir viešbučių įvairovė. Galima rinktis nuo paprasčiausių apartamentų iki prabangių viešbučių.
