Smiltynėje, šalia Lietuvos jūrų muziejaus, iškilęs 12 metrų aukščio paminklas „Albatrosas“ tapo dar viena vieta, kurioje per šventes prisimenami įvairiais laikotarpiais iš Klaipėdos uosto į tolimas keliones leidęsi jūrininkai, kuriems likimas nebuvo palankus, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
Per pastarąjį šimtmetį Baltijoje ir kitose pasaulio platumose įvairiomis aplinkybėmis žuvo apie 400 su Klaipėda susijusių jūrininkų.
Bene šiurpiausia katastrofa ištiko Lietuvos transporto laivą „Linkuva“ – 2000 metų birželio 21-ąją prie Meksikos krantų užkluptas uragano jis mįslingai dingo Ramiajame vandenyne su 18 jūrininkų įgula.
Baltijos jūros dugne guli tarpukariu trispalvę į pasaulio vandenis išplukdę pirmieji Lietuvos prekybos laivai „Neringa“, Panevėžys“, „Kaunas“, „Nida“, „Kretinga“, Utena“, „Marijampolė“, „Šiauliai“.
Toks pat likimas ištiko tuomet vienintelį Lietuvos karo laivą „Prezidentas Smetona“ – Suomijos įlankoje jį nuskandino vokiečių povandeninio laivo paleista torpeda. Baltijos priekrantėje ir Kuršių mariose skendo žvejų dorės, kurėnai, sportinės jachtos.
„Nuskendę laivai ir žuvę jūrininkai išbraukiami iš sąrašų, bet ne iš žmonių atminties“, – prie „Albatroso“ pažymėjo Klaipėdos jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus.
Dramatiškus žmogaus ir jūros santykius priminęs miesto meras Vytautas Grubliauskas žuvusiųjų pagerbimo ceremoniją vertino kaip svarbiausią 80-ąsias metines mininčios Jūros šventės akcentą: „Nesugrįžę į uostą jūrininkai visada su mumis.“
