Marijampolės ir Kauno klinikų medikai teigė, kad pirmoji pagalba 10 metų skenduoliui buvo suteikta labai kvalifikuotai ir efektyviai, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
„Lankiau ne vienus kursus, kuriuose buvo mokoma suteikti pagalbą. Pastarąjį kartą juose buvau prieš dvejus metus. Bet iki šiol neteko to atlikti praktiškai“, – vakar sakė Tomas Šaparnis.
Vaikinas, iš trijų metrų gylio ištraukęs vaiką be gyvybės ženklų, ne tik pats gaivino skenduolį, bet ir sugebėjo reikliai bei dalykiškai suorganizuoti visus aplinkinius, kad kuo greičiau nuo nelaimėlio pasitrauktų mirties šešėlis.
Netoli tos vietos, kur skendo vaikas, yra keli sodininkų namai, tačiau juose niekas nuolat negyvena. Tomas ir jo artimieji tąsyk irgi tik užsuko į sodą. Tas atsitiktinumas, ko gero, nulėmė skendusio berniuko likimą.
Ilsėjosi po kelionės
Užvakar naktį Tomas kėlėsi apie 3 val., nes reikėjo iš Vilniaus oro uosto pasiimti iš Airijos parskridusią motiną Jolantą.
„Parvažiavome į Marijampolę, kurioje nebuvau metus, ir į pavakarę pradėjau prašytis į mamos sodą prie Dovinės upės. Man jame labai gera.
Nuvažiavome. Aš priguliau ant žolės, o Tomas užmigo namelyje. Mama triūsė sode. Upė ir tiltelis – prie pat mūsų sodo. Staiga išgirdau mergaitės riksmą: „Berniukas nuskendo.“ Prieš tai mačiau, kaip keli vaikai ėjo prie tiltelio. Jokių suaugusiųjų su jais nebuvo“, – pasakojo Jolanta.
Vaiką aptiko ant dugno
Moteris skubiai pašoko ir pažadino Tomą.
Vaikinas akimirksniu čiupo telefoną, surinko pagalbos numerį 112, bėgdamas upės link padavė motinai aparatą ir liepė kviesti medikus.
Dar po sekundės Tomas jau nėrė į drumzliną Dovinę.
„Bėgdamas dar spėjau pagalvoti, ar nebijosiu prisilieti prie ant dugno gulinčio vaiko. Nėriau užsimerkęs, nes vandenyje ir taip nieko nematyti.
Iš pradžių ieškojau apgraibomis, tačiau nieko neužčiuopiau. Iškilau į paviršių, įkvėpiau kiek tik pajėgiau oro ir vėl nėriau.
Nuskendusio berniuko paauglė sesuo spėjo man parodyti, kurioje vietoje ji paskutinį kartą matė brolį.
Galų gale man pavyko jį aptikti. Ištraukiau vaiką virš vandens, pasiguldžiau ant rankos ir plaukiau kranto link“, – jaudindamasis prisimena Tomas.
Nors vaikas buvo be gyvybės ženklų, vaikinas neabejojo, kad pavyks jį atgaivinti.
Gaivino greitai ir tiksliai
„Man buvo baisu ir dėl savo vaiko, nes šioje upės vietoje labai gilu. Aš čia niekada nesimaudau.
Nemačiau, kaip Tomas nėrė, nes kviečiau telefonu pagalbą, po to paprašiau, kad kaimynas nuvažiuotų prie pagrindinio kelio pasitikti medikų, nes soduose klaidu.
Po to pastebėjau, jog atplaukia Tomas su vaiku ant rankos. Mačiau, kad jam nelengva. Puoliau prie tiltelio ir už rankų užtempiau ant jo berniuką“, – pasakojo Jolanta.
Ir ją, ir jos motiną Albiną vaizdas sukrėtė – mažasis nelaimėlis buvo visiškai baltas, o jo lūpos pamėlusios.
„Aš pati visą gyvenimą dirbau medicinos seserimi, bet man ėmė linkti kojos.
Tomas visiškai nesutriko ir visiems nurodinėjo, ką daryti“, – graudinosi Albina, prisiminusi nelaimingą įvykį. Ji skenduoliui atliko širdies masažą.
Dešimtmetis prie upės buvo atėjęs su dviem seserimis.
Mažoji iš karto po nelaimės nubėgo tolyn. Šoko ištikta kita sesuo irgi atsitolino nuo ant tiltelio paguldyto nejudančio brolio, tačiau Tomas į gaivinimo operaciją įtraukė ir paauglę.
Apkabins išgelbėtąjį
Kai prie upės atvažiavo nelaimėlio motina, auginanti penkis vaikus, berniuko kūnas jau buvo nebe melsvai baltas, o atgavęs įdegio spalvą. Vaikas bandė keltis, pradėjo kalbėti.
Atvykusi greitoji pagalba dešimtmetį pirmiausia nugabeno į Marijampolės ligoninę, o po to reanimobiliu į Kauno klinikas.
„Aš būtinai su juo susitiksiu. Tikrai nebarsiu jo, tik apkabinsiu“, – jaudindamasis prisipažino Tomas, nerimaujantis dėl mažojo skenduolio būklės.
Tomo močiutė Albina sakė po įvykio praleidusi bemiegę naktį – prieš akis vis iškildavo grėsusios tragedijos vaizdai: „Kai medikai tą vaiką išsivežė, sugrįžome prie savo namelio. Tomas atsisėdo ant suolo, užsidengė rankomis veidą ir pravirko.
Kai jis gelbėjo skenduolį, aš vis galvojau, kur to vaiko tėvai, kodėl juos vienus prie upės išleido?“
Užsienyje nebuvo miela
Albina labai didžiuojasi anūku. Tomas kelerius paauglystės metus su motina praleido Airijoje, tačiau sulaukęs pilnametystės grįžo į Marijampolę ir gyveno pas močiutę.
Jam nepatiko nei Airijos švietimo sistema, nei airių gyvenimo būdas.
Į Lietuvą visam laikui žada sugrįžti ir jo motina Jolanta.
Jokių žalingų įpročių neturintis Tomas neseniai pradėjo nedidelį nuosavą verslą Marijampolėje, sportuoja klube.
Pagalba buvo tiksli ir profesionali
Vaidotas Gurskis
Kauno klinikų Vaikų intensyviosios terapijos skyriaus gydytojas
„Iš Marijampolės atgabento berniuko būklė po skendimo sunki, tačiau gerėja, nėra kritinė, prognozės palankios.
Jam skirta dirbtinė plaučių ventiliacija, nes į plaučius pateko vandens, todėl jie pabrinko. Gydymo nereikia jokio, plaučiai sveiksta savaime.
Skendimas yra pavojinga situacija. Tikėtina, kad vaikui širdis nebuvo sustojusi. Žmogaus smegenys be deguonies ilgiau kaip 5 minučių negali gyventi.
Šiuo atveju vaiką gelbėjęs asmuo viską darė labai kvalifikuotai ir efektyviai. Medikai gali atvykti per 7–8 minutes, todėl svarbiausia tinkamai suteikti pirmąją pagalbą.“
