Išsipuošęs ir pasitempęs uostamiestis jau sulaukė daugybės svečių – kambarį viešbutyje gali gauti nebent paklojęs 500 litų. Visos nakvynės vietos seniai išgraibstytos. Sunkoka būtų apsigyventi ir toliau – Neringoje arba Palangoje, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
Pirmoji Jūros šventė Klaipėdoje surengta prieš 80 metų, šįmet ji kviečia tęsti tradiciją 55 kartą.
Renginių programą rasite nuotraukų galerijoje.
Vilioja mugės ir fejerverkai
„Visų laikų geriausia“ – toks šiemetinės šventės šūkis. Jos rengėjai – viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ atstovai – teigia, jog tai nereiškia, kad ši šventė bus geriausia iš visų buvusių ar Lietuvoje vykstančių.
Turima galvoje nemari, jau 80 metų gyvuojanti tradicija. Bet viliamasi, kad ir pati šventė bus puiki.
Danės ir Pilies gatvėse vidurdienį atidaroma šventinė mugė. Šįmet joje išsirikiavo kaip niekada daug – beveik 800 – tautodailininkų ir amatininkų. Apklausus šventės dalyvius ir svečius paaiškėjo, kad jie labiausiai laukia mugių ir fejerverkų.
Per tris dienas uostamiestyje bus surengta daugiau kaip šimtas įvairiausių renginių.
Ryškiu šventės akcentu taps šokančių fontanų šou „Iš meilės jūrai“.
Jono kalnelio vandenyse fontanai trykš pagal gražiausias lietuviškas jūrines ir meilės melodijas. Vandens šokį lydės šviesų ir vaizdo projekcijų ant vandens efektai.
Lauktuvių – ledinukai
Jubiliejinės šventės idėją atplukdė trys skirtingų spalvų žuvelės – vėtrungės, simbolizuojančios tris Jūros šventės istorijos etapus: mėlynoji – tarpukarį, raudonoji – sovietinius laikus, geltonoji – nepriklausomybės metą. Taip Jūros šventės rengėjai prisideda prie šiemet Klaipėdoje paskelbtų Vėtrungių metų.
O lauktuvėms iš Klaipėdos puikiausiai tiks trijų spalvų žuvies formos ledinukai. Taip pat vertėtų paieškoti rankų gamybos muilo „Žuvelė“.
Pasirodo, per pirmąją Jūros šventę buvo itin reklamuojamas ūkinis muilas „Žuvelė“. Laikraščiai nuolat skelbė eiliuotus tekstus: „Kuo gi prausiasi visa šalelė“? – ogi muilu „Žuvelė“.
Paroda keliavo per Lietuvą
Šįmet garsinti Jūros šventę pradėta prieš mėnesį – Vilniuje, Prezidentūros kieme, buvo atidaryta istorinės dokumentikos paroda „Į jūrą, visa Lietuva“, pavadinta tarpukario Lietuvoje išleisto Jūros šventės plakato šūkiu.
Tuomet Lietuvos žmonės – žemdirbių karta – buvo kviečiami ne prie jūros, o į jūrą: žvejoti, plukdyti krovinių, buriuoti, keliauti. Vėliau unikalią parodą išvydo kauniečiai, o dabar ją galima apžiūrėti Klaipėdoje, Turgaus gatvėje.
„Būtinai pastovėkite prie stendų ilgėliau, pamatysite įdomių archyvinių nuotraukų, sužinosite daug įdomybių, rasite intriguojančių citatų“, – sakė viena parodos rengėjų, Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė.
Pirmosios šventės svečiai bučiavo bangas
Pirmoji Jūros šventė įvyko 1934-ųjų rugpjūtį. Istorijos dokumentai liudija, kokį dėmesį jai skyrė tuometis valstybės kultūrinis ir politinis elitas, valdžios atstovai ir pats prezidentas Antanas Smetona. „Mūsų jūra, mes jos niekam ir niekuomet neatiduosime. Jūros diena teprimena tatai visiems...“ – per pirmąją šventę ugningą kalbą rėžė tuometis valstybės vadovas.
1934 metų Jūros dienai ruoštasi iš anksto. Kaune ir Klaipėdoje buvo įkurti Jūros dienos komitetai su darbo komisijomis. Visoje Lietuvoje sukurta daugiau kaip 500 darbo grupių. Jos rengė ekskursijas į dar menkai pažįstamą pajūrį. Rugpjūčio 11, 12 dienomis į Klaipėdą suplūdo 60 tūkst. svečių. Uostamiestyje tuo metu gyveno 45 tūkst. žmonių.
Žmonės iš visos Lietuvos į pajūrį vyko traukiniais, kai kurie – net gyvuliniais vagonais, vežimais, autobusais, sunkvežimiais, plaukė garlaiviais ir baidarėmis.
Buvo suteikiama 87,5 proc. nuolaida traukinio bilietui – pavyzdžiui, kelionė iš Kauno ir atgal kainavo 5 litus 10 centų. Už tiek pat buvo galima Klaipėdą pasiekti ir grįžti atgal laivu.
Žmonėms apgyvendinti buvo skirtos visos viešos patalpos – mokyklos, fabrikai, lėktuvų angarai, Luizės dvaras, kareivinės. Viešos patalpos buvo išklotos šiaudais. Paklode, antklode ir pagalve teko pasirūpinti patiems. Nakvynė su patalyne kainavo 1–1,5 lito už naktį.
Vietų vis vien neužteko, teko pristatyti palapinių. Kai kuriems atvykėliams nakties prieglobsčiu tapo pajūrio kopos.
„O žmonių žmonelių neaprėpiama gausybė, tarsi visa Lietuva vienon krūvon būtų susirinkusi. Visi pasipuošę, daugelis su gėlėmis. Tolimesnių vietovių gyventojai, pirmąkart jūrą išvydę, brido vandenin, lenkėsi, bučiavo bangas, kiti rieškutėmis sėmę vandenį ragavo ir stebėjosi, kad jis tikrai sūrus“, – rašė to meto spauda.
Pasitaikė ir kuriozinių situacijų, kai pasiekę Kuršių marių krantinę lietuviai manydavo pamatę jūrą ir stebėjosi, kad ji tokia siaura – net kitas krantas matyti.
Visiems buvo išdalytos šventės programos, kuriose, be kita ko, buvo nurodytos ir elgesio taisyklės. Tvarką mieste prižiūrėjo šauliai. Buvo griežtai draudžiama rūkyti miške – už tai grėsė piniginės baudos ir net kalėjimas. Buvo prašoma nevaikščioti vejomis, nelaužyti medžių, negulėti kopose, klausyti policijos ir tvarkdarių, nevėluoti į renginius, nesigrūsti, jei susirinko daugiau žmonių.
„Atvykai į Klaipėdą Jūros dienos švęsti, todėl dalyvauk visose iškilmėse“, – perspėjo šventės organizatoriai.
Jau tuomet, prieš aštuoniasdešimt metų, užsimezgė pirmosios šventės tradicijos, gyvuojančios iki šiol, – laivų paradas, vainikų žuvusiems jūrininkams nuleidimas Baltijos jūroje, šventės dalyvių eitynės, laivų regatos, kitos sporto varžybos, koncertai.
Buvo ir romantiškų renginių – kad ir pasiplaukiojimai laivais šviečiant mėnesienai. Tokios pramogos kaina – litas.
