„Kokias problemas būtina spręsti? Ir mažas, susijusias su neringiškių buitiniais rūpesčiais, ir ypač svarbias, lemiančias Neringos, kaip kurorto, ateitį. Pailginti turizmo sezoną, didinti turistų srautus, kurti kultūrinius traukos taškus, sveikatingumo centrus. Neringai ir jos žmonėms esu pasirengęs atiduoti visas savo jėgas.“ - sako Antanas Vinkus, medikas, diplomatas.
„92 vasaros dienos“ kviečia į kelionę po Neringos kraštą – pamatyti, išbandyti, pajusti!
PAMATYK IR APLANKYK
Baltijos jūros bangos ir vėjai Kuršių neriją suformavo daugiau kaip prieš penkis tūkstančius metų. Vėjui pustant išdžiūvusį smėlį susidarė įspūdingiausias nerijos gamtos elementas – kopos, kurios vėjo genamos slinko į marias, pakrantę paversdamos sausuma.
Kuršių neriją pradėta apželdinti prieš porą šimtmečių ir tai daroma iki šiol. Tokio masto pajūrio kopų sutvirtinimo darbai yra vieninteliai pasaulyje.
Klimatas
Jį smarkiai veikia Baltijos jūra. Saulė šviečia vidutiniškai 1 tūkst. 982 valandas per metus – čia daugiausia saulėtų dienų Lietuvoje. Nerijoje vyrauja vakariniai ir pietų vėjai. Vidutiniškai 20 dienų per metus pučia ir labai stiprūs, štorminiai vėjai.
Kopos
Nerijos reljefas labai įvairus: prie jūros driekiasi paplūdimys, už jo – 4–12 m aukščio apsauginis kopagūbris, toliau marių link – palve vadinama jūros pakrantės lyguma ir kupstynė, o už kupstynės – didžiosios kopos. Žole ir krūmais apaugusios, jau nebepustomos kopos vadinamos Pilkosiomis, arba Mirusiomis. Marių pakrantėje daugybė didesnių ir mažesnių įlankų ir išsikišusių ragų.
Nuo Parnidžio kopos Nidoje žvelgiant pietų kryptimi atsiveria nuostabi neapželdintų slenkančių (keliaujančių) kopų panorama. Šiaurėje – kalnapušėmis apaugę Angių ir Urbo kalnai, jų papėdėje išsibarstę raudonomis čerpėmis dengti Nidos namai. Kopos šlaitais draudžiama laipioti, nes kiekvienas žmogus kopdamas nustumia žemyn kelias tonas smėlio.
Parnidžio kopos viršūnėje 1995 metais pagal architekto Ričardo Krištapavičiaus ir skulptoriaus Klaudijaus Pūdymo projektą pastatytas Saulės laikrodis-kalendorius.
Astronominiu požiūriu Parnidžio kopa – ideali ir vienintelė tokiam laikrodžiui tinkanti vieta Lietuvoje. Iš čia atsiveria absoliutus matematinis horizontas, tik iš čia pamatysi, kaip Saulė pateka iš vandens ir į vandenį nugrimzta.
5 km į pietus nuo Nidos, Grobšto rago pietiniame pakraštyje, stūkso Sklandytojų, arba Didžioji, kopa. Ilgai ji buvo pati aukščiausia kopa Kuršių nerijoje – net 70 metrų, tačiau XX a. pabaigoje gerokai sumažėjo ir dabar vos besiekia 50 metrų.
Urbo kalnas
Vienas aukščiausių kalnų (kopų) Nidoje, virš jūros lygio iškilęs apie 51 metrą. Kalno pavadinimas kilęs nuo žodžio „urbas“ (duobė, skylė), nes šios kopos viršūnėje būta įdubos. Ant 1870–74 metais iš visų pusių kalninėmis pušimis apsodinto kalno įrengtas senasis Nidos švyturys, yra apžvalgos aikštelė, vasaros vakarais vyksta kino filmų peržiūros.
Vecekrugo, arba Senosios smuklės, kalnas
Tarp Preilos ir Nidos – dabar pati aukščiausia Kuršių nerijos kopa, jos aukštis – 67,4 metro. Nuo kalno atsiveria nuostabi ties Bulvikio ragu paplatėjusios Kuršių nerijos panorama, žali slėnių miškai, pamario palvės, vingiuoti marių krantai. Ne mažiau įspūdinga ir pati kopa – jos miškus įstrižai kerta balti smėlio ruožai. Ypač didingai kalnas atrodo žvelgiant į jį iš šiaurės pusės.
Bulvikio ragas
Tai plačiausia Kuršių nerijos vieta, siekianti 3,8 kilometro. Nuo Bulvikio rago ir įlankos atsiveria puiki Kuršių marių pakrančių panorama, matosi Ventės ragas. Esant geram orui kita marių pusė atrodo visai čia pat, tačiau tai optinė apgaulė – marių plotis tarp Bulvikio ir Ventės ragų daugiau nei 8 kilometrai.
Miškai
Tai pati žaliausia Lietuvos savivaldybė – miškai užima net 83 proc. jos teritorijos. Ošia daugiausia pušynai, kuriuose vyrauja kalninės pušys, žemesnėse vietose dažni ir juodalksniai, yra beržynų. Miškuose neretai galima išvysti laisvai vaikštinėjančius briedžius, stirnas, bėgiojančias lapes ir kiškius. O turistų išlepintos, nieko nebijančios šernų šeimynėlės įjunko šeimininkauti gyventojų kiemuose – išknisa gėlynus, vejas, ypač įsisiautėja rudenį. Čia auga specifiniai augalai, nebijantys permainingų orų, įkaitusio smėlio, druskingo vandens. Tai pajūrinės zundos, muilinės gubojos, smiltyninės rugiaveidės, pajūrinės pienažolės, iš viso čia randama arti 1 tūkst. augalų rūšių.
Garnių kalnas
Nerijoje peri geniai, strazdai, vieversiai – iš viso apie 200 rūšių paukščiai. Prie Juodkrantės yra Garnių kalnas, vardą gavęs nuo netoliese įsikūrusios pilkųjų garnių ir didžiųjų kormoranų kolonijos. Tai viena didžiausių šių paukščių kolonijų visoje Europoje.
Kuršių mariose veisiasi apie 40 rūšių žuvys. Vasarą dažniausiai žvejojama karšiai, unguriai, starkiai, plekšnės, ešeriai, žiemą – agurkais kvepiančios stintos.
Paplūdimiai
Paplūdimiai ir prieplaukos, atitinkantys reikalavimus, vasaros sezonui apdovanojami Mėlynąja vėliava. Bet vėliava nuleidžiama, jei aptinkama trūkumų.
Nidos paplūdimys pirmasis Lietuvoje 2002 metais buvo apdovanotas Mėlynąja vėliava. 2004 metais ją gavo ir Juodkrantė. Kol kas Mėlynoji vėliava šiuose paplūdimiuose keliama kasmet. Pagal įvairius tyrimus, geriausia gyvenimo kokybė yra Neringos savivaldybėje. Čia geriausia ir ilsėtis, ir gyventi.
Švyturiai
Dabartinis 29,3 metro aukščio Nidos švyturys – tai gelžbetoninis bokštas su horizontaliomis raudonomis ir baltomis juostomis. Švyturys specialiu sutartiniu ženklu (du trumpi ir vienas ilgas blyksnis) informuoja, jog čia nėra uosto. Veikia automatiškai, tik tamsiuoju paros metu.
Žirgų rago, arba Arklių, švyturys pastatytas 1900 metais Kuršių mariose ties Pervalka, prieš Birštvyno iškyšulio Žirgų ragą. Tai mažiausias – 12 metrų aukščio – ir vienintelis švyturys, įrengtas ne sausumoje, o mariose, ant nedidelės dirbtinės salos. Tamsiu paros metu jis periodiškai siunčia šviesos signalus, matomus už 7 jūrmylių (13 km). Pervalkos švyturį galima apžiūrėti plaukiant laivu, jis matomas ir nuo Kuršių nerijos kranto.
Žvejų namai
Nepaprasto gamtos grožio veikiami ir beveik atskirti nuo žemyno žvejai nuo seno statė originalius, jų pasaulėjautą atspindinčius pastatus. Visoje nerijoje išliko daug nendrėmis ir raudonomis čerpėmis dengtų namų, dažytų rusva arba melsva spalva, su išmargintomis langinėmis, ant stogų besisukiojančiomis unikaliomis, tik čia matomomis vėtrungėmis. Dauguma namų statyti XIX a. pabaigoje–XX a. pirmoje pusėje, pastaraisiais metais daug jų restauruota.
Juodkrantė
Seniausia nerijos gyvenvietė – Juodkrantė. 1885 metais iškilo Juodkrantės evangelikų liuteronų Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia (L. Rėzos g. 56). Kuršių marių krantinėje palei L. Rėzos gatvę įrengti beveik 2,4 km ilgio pėsčiųjų ir dviračių takai. Krantinę puošia akmens skulptūrų parkas „Žemė ir vanduo“, pradėtas kurti 1995 metais.
Raganų kalnas
Ant vienos gražiausių Juodkrantės senųjų parabolinių kopų įsikūrusi medinių skulptūrų ekspozicija. Ši vieta nuo seno ypatinga – tai mistinio ir realaus pasaulio paribys, čia atgyja vaizduotė, bunda kūrybinės galios. Čia lietuvininkai mėgo švęsti Rasas, arba Jonines.
Kaip vasarvietė tvarkoma nuo XIX a. antros pusės. Nidos evangelikų liuteronų bažnyčia (Pamario g. 43) pašventinta 1888 metais. Gražus neogotikinio stiliaus raudonų plytų bažnyčios pastatas išliko nepaisant visų pokario niokojimų. Jos interjerui jaukumo teikia medinės lubos, langų vitražai.
Šalia bažnyčios – XIX–XX a. etnografinės kapinės, jose išliko medinių antkapinių paminklų – krikštų. Daryti jie iš storos profiliuotos lentos, siluetu primenantys medį, šonuose išpjaustinėti paukšteliai.
Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčia pastatyta 2003 metais pagal architektų Ričardo Krištapavičiaus ir Algimanto Zavišos projektą. Niekada katalikų bažnyčios neturėjusioje Nidoje bažnyčia tapo ne tik sakralinio susikaupimo, bet ir koncertų, kitų renginių vieta. Transformavus vieną bažnyčios sieną sakrali erdvė tampa erdvia, su lauku susiliejančia koncertų sale.
Thomo Manno muziejus (Skruzdynės g. 17) įsikūręs ant Uošvės kalno Nidoje. Sužavėtas Kuršių nerijos ir žvejų kaimelio grožio rašytojas 1930 metais čia pasistatė vasarnamį. 1995 metais vasarnamyje įrengtas T. Manno memorialinis muziejus ir kultūros centras. Čia vyksta koncertai, literatūriniai susitikimai, kultūros centro liepos mėnesį organizuojamo T. Manno menų festivalio ,,Gimtoji Europa“ renginiai.
DALYVAUK
Neringos vasaros sezono atidarymas
Vyksta paskutinį gegužės savaitgalį visose Neringos gyvenvietėse. Tai ir liaudies, ir populiariosios muzikos koncertai, parodos, sporto varžybos, laivų paradas. Daugiausia žiūrovų sutraukia didysis festivalio koncertas „Benai, plaukiam į Nidą!“ Nidos uosto teritorijoje šalia Kuršių marių.
„Vargonų vasara“
Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje nuo 1988-ųjų kasmet rengiamas tarptautinis vargonų muzikos festivalis „Vargonų vasara“. Festivalis vyksta nuo gegužės pabaigos iki liepos pradžios. Tradiciškai ypatingą vietą jo programoje užima seniausia vargonų muzikavimo forma – improvizacijos klausytojų pateiktomis temomis.
IŠBANDYK
Pažintinis takas Naglių gamtos rezervate prie Pervalkos
Čia galima pamatyti Mirusias kopas, užpustytas buvusių gyvenviečių vietas, savaiminės kilmės miško augaliją bei po smėliu palaidotus šimtamečių miškų dirvožemius. Dėl stiprių vėjų šiose kopose susidaro įspūdingos daubos ir išgraužos. Kai kur iš po smėlio išlenda senųjų dirvožemių fragmentai. Tako ilgis 1 tūkst. 100 metrų. Apie pusė jo sutvirtinta žvyru ir lentomis, kita dalis eina per smėlį.
Nidos prieplaukoje poilsiautojų laukia greitaeigiai kateriai, jachtos, burlaiviai, kurėnai ir kiti laivai iškyloms po Baltijos jūrą, Kuršių marias, Nemuno deltą, Ventės ragą.
51 km asfaltuota dviračių trasa, jungianti Nidą, Preilą, Pervalką, Juodkrantę ir Smiltynę. Prie trasos įrengtos vietos poilsiui, apžvalgos aikštelės.
Buriavimas – Nidos jachtklubas (Lotmiškio g. 2).
Vandens turizmo agentūra „Jovila“ Juodkrantėje (L. Rėzos g. 1–2) organizuoja iškylas pramoginiais laivais į Baltijos jūrą ir Kuršių marias, mėgėjišką žūklę, apsilankymą žvejo užeigoje „Žuvelė“ Juodkrantėje (L. Rėzos g. 1), kur sezono metu siūlo specialų tik iš vietinių žuvų pagamintų patiekalų meniu. Juodkrantės prieplaukoje iškylautojų laukia laivas-baras – viduramžių burlaivis „Kogas“.
Parnidžio pažintinis takas (1800 m).
Pažintinis (1600 m). dendrologinis takas Juodkrantėje.
PARAGAUK
Kuršiškai keptos lašišinės žuvys
Kuršiai lašišų, šlakių, netgi sykų niekada nekepdavo aliejuje – lašišinės žuvys yra pakankamai riebios, todėl keptuvėje gerai įkaitindavo druską ir žuvį oda žemyn dėdavo kepti. Kepdavo kelias minutes, po to apversdavo ir dar kelias minutes. Tik taip išsikleidžia tikrasis lašišinių žuvų skonis ir aromatas.
