„Atvykęs į Kretingą, stengiuosi pasivaikščioti po grafų Tiškevičių parką. Ąžuolų didybė! Jei kas stabtelėtų Kretingoje, patarčiau būtinai nužingsniuoti prie dvaro sodybos tvenkinių – širdis atsigaus. Ir Kretingos Bernardinų vienuolyną apžiūrėkite.“ - sako Vladas Algirdas Bumelis, profesorius, biotechnologas.
„92 vasaros dienos“ kviečia į kelionę po Kretingos kraštą – pamatyti, išbandyti, pajusti!
Trečdalį Kretingos rajono teritorijos užėmę pušynai, eglynai, beržų ir drebulių miškai. Uogautojų ir grybautojų mėgstami Mažučių, Mikoliškių, Šventosios, Vaineikių ir Žalgirio miškai. Nemaži jų plotai skirti profesionaliai medžioklei, juose medžioti mėgsta ir užsieniečiai – daugiausia vokiečiai, švedai, suomiai, austrai.
Iš Vaineikių miškų išteka Akmena, kuri už Kretingos rajono ribos vadinama Dane. Jai įspūdingumo teikia ties Genčais ir Kurmaičiais tyvuliuojantys tvenkiniai. Netoli Darbėnų telkšo vienintelis rajone Kašučių ežeras, o prie Lazdininkų kaimo – didžiausias rajone vandens telkinys – Lazdininkų tvenkinys (108 ha). Iš viso rajone yra net 30 tvenkinių, o vanduo užima 2,4 proc. rajono ploto.
PAMATYK IR APLANKYK
Salantų regioninis parkas
Rajono rytiniame pakraštyje plyti vaizdingi, prieš 26 tūkst. metų slinkusio ledyno suformuoti Minijos ir jos intako Salanto senslėniai. Jie priklauso Salantų regioniniam parkui, kurio didžioji dalis yra Kretingos rajone. Šių upių slėniai išraižyti šaltinių, raguvų ir atodangų, nuo kurių atsiveria nepakartojami reginiai.
Salantų kaštonas
Buvusiame dvaro (dabar Salantų miesto) parke auga įspūdingas 28 m aukščio, 1,53 m skersmens, 4,8 m apimties paprastasis kaštonas. Tai pats storiausias šiuo metu Lietuvoje žinomas kaštonas.
Kuršių piliakalniai
Senosios Įpilties (Impilties) trys piliakalniai (apie 2 km į šiaurės vakarus nuo Senosios Įpilties, Darbėnų seniūnija) iškilę prie Šventosios ir jos intako Juodupio. Labiausiai žinomas yra Pirmasis, arba Pilies. Jis siejamas su istorinių šaltinių nuo 1253 metų minima Impilties pilimi.
Kartenos piliakalnis (prie Kartenos miestelio) dar vadinamas Pilimi.
Sauserių piliakalnis (Kūlupėnų seniūnija) dar vadinamas Pilale, arba Urbašiaus pilale.
Ėgliškių (Andulių) piliakalnyje (Žalgirio seniūnija), manoma, stovėjo istorinė Kretingos pilis.
Kretinga
Senamiestyje daugiausia 4 aukštų mūriniai pastatai. 1617 metais pastatyta, vėliau ne kartą perstatyta mūrinė Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia turi ir gotikos, ir renesanso bruožų. Išliko 7 barokiniai altoriai, choro stalės su vienuolių portretais, ypač vertingi 3 sarkofagai, drožiniais puoštos durys, sakykla su 11 skulptūrų (visi XVII a.), Šv. Antano paveikslas, garsėjantis stebuklinga gydomąja galia. Po didžiuoju altoriumi palaidota didikų Chodkevičių šeima ir vienuoliai. Sienas puošia fundatorių Sofijos ir Jono Karolio Chodkevičių portretai.
Žiemos sodas
Vilniaus g. 20
Nuo XVI a. antros pusės žinomas Kretingos dvaras. Vieni iš jį valdžiusių Zubovai šalia buvo įkūrę angliškąjį parką. Juozapas Tiškevičius parką atnaujino pagal prancūziškojo parko principus. 1991-aisiais oranžerija buvo perduota Kretingos muziejui (veikia nuo 1934 metų) ir Žiemos sode dabar vėl žaliuoja ir žydi daugiau kaip 580 augalų rūšių iš tolimiausių pasaulio kampelių. 2002-aisiais parke pastatytas Astronominis kalendorius su Saulės laikrodžiu.
Įsikūręs tame pačiame pastate kaip ir Žiemos sodas. Kolekciją sudaro archeologijos, istorinės buities, etnografijos, tekstilės, ikonografijos, numizmatikos, spaudinių, vaizduojamosios ir taikomosios dailės, įvairių apdovanojimų ir medalių, dokumentų rinkiniai, dvaro kultūrą reprezentuojantys kūriniai. Muziejuje yra labai vertingų liaudies meno kūrinių: nežinomų profesionalių meistrų sukurtos barokinės XVII a. skulptūros „Šv. Kotryna“ ir „Šv. Margarita“, vienas seniausių muziejaus vaizduojamosios dailės eksponatų – skulptūra „Kristus prie stulpo“.
Lurdo grotos Žemaitijoje
Jos labai populiarios Žemaitijoje, labiausiai lankomos Šiluvos, Varnių ir Palangos.
31 km į šiaurės rytus nuo Kretingos
Iš kurios pusės bevažiuotumėte į Salantus, iš tolo matysite į dangų kylančius Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčios bokštus. Ji neogotikinė, pastatyta 1906–10 metais pagal architekto Karlo Eduardo Strandmanno projektą.
Orvidų sodyba-muziejus Gargždelės kaime
Jį 2 km į pietryčius nuo Salantų įkūrė liaudies menininkas, skulptorius Vilius Orvidas. Daugelį metų iš Salantų ir miestelio apylinkių, padedant ir palaikant tėvui Kazimierui, iš kurio išmoko akmentašio amato, į sodybą jis vežė, nešė, vilko įdomesnių formų akmenis, medžius, įvairią techniką, rakandus ir kūrė iš jų keisčiausius paminklus, lipdė įvairiausias skulptūras. Sodyba virto paslaptingos, mistiškos nuotaikos ir nenusakomo žavesio vieta, unikalia moderniojo ir sakralinio meno ekspozicija po atviru dangumi.
Čia ėmė lankytis ne tik kraštiečiai, bet ir svečiai iš užsienio. Mirus tėvui Vilius – pranciškonų vienuolis brolis Gabrielius – sodybą puoselėjo toliau.
Darbėnai
16 km į šiaurę nuo Kretingos
Išliko 1820 metais statytas vandens malūnas, XIX a. pradžios romantizmo architektūrai būdingų formų bažnyčia, medinė varpinė.
Lazdininkų vėjo malūnas
Pusiaukelėje tarp miestelio (Darbėnų seniūnija) ir Šventosios – tikra pajūrio krašto puošmena.
Kartena
15 km į rytus nuo Kretingos
Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia neobarokinė, pastatyta po 1875 metų. Neseniai baigti restauruoti šios bažnyčios vargonai atvėrė ilgai slėptą paslaptį. Pasirodė, jog vargonų seniausia dalis – unikalus vamzdynas – buvo sumeistrautas 1774 metais.
Dainuojantys akmenys
Jie yra apie 3 km į vakarus nuo Darbėnų, Mažučių kaime. Tai unikalus „Dainuojančių akmenų slėnis Madzuchai“ – dar nebaigtas, bet jau didžiausias Europoje japoniškas sodas, užimantis 16 ha plotą. Uolos, suformuoti medeliai ir kiti augalai, per akmenis čiurlenantys upeliai ir jų kaskados liudija ypatingą gamtos ir žmogaus veiklos darną. Sode galima auginti savo medį, skirtą kokiai nors žymiai progai, čia veikia ir didžiausias Baltijos šalyse BONSAI sodas-paroda-pardavimas, o vasarą – bonsų auginimo mokykla, kur pamokas veda specialistas iš Japonijos.
DALYVAUK
Šv. Antano atlaidai Kretingoje
Jie tapo ne tik parapijos, bet ir Kretingos miesto bei viso rajono didžiausia švente. Kretingoje Šv. Antanas Paduvietis pradėtas gerbti XVIII amžiaus antroje pusėje, kai pranciškonai bažnyčioje įrengė dviejų tarpsnių Šv. Antano altorių. Jau tuo metu tikintieji šaukėsi Šv. Antano pagalbos. Apie tai liudija votai prie paveikslo – škaplieriaus, kryželio, rankos ar kojos pavidalo sidabro arba aukso dirbiniai, reiškiantys padėką už įvairias malones.
IŠBANDYK
Dviračių takai Kretinga–Kretingsodis (2,5 km) ir Vydmantai–Palanga (3 km). Dauginčių kaime (Kartenos seniūnija) veikia sklandymo bazė.
Kretingos miškų urėdija organizuoja komercines medžiokles.
Pramogų komplekso „HBH Juozo alus“ (Žibininkai, Kretingos seniūnija) nuotykių parke „Lūšies kelias“ drąsuolių laukia įvairios trasos: „Voveriukų“ (93 m ilgio, 6–11 metų vaikams), „Mėgėjų“ (127 m, nuo 10 metų), „Drąsuolių“ (190 m, nuo 12 metų), „Tarzanų“ (457 m, nuo 12 metų) su 15 m Tarzano skrydžiu ir ypač sunki „Nugalėtojų“ (115 m).
Čia galima pašaudyti iš lanko, pažaisti dažasvydį, pajodinėti žirgais, pasimėgauti lietuviškos ir turkiškos pirties malonumais. Kompleksas vienu metu gali priimti iki 1 tūkst. 200 svečių.
PARAGAUK
Virtų bulvių žemaičių sklindžiai su plaučių įdaru ir šalta žemaitiška sriuba – cibulynė
Sriubai silkė ar jos filė pakepinama ant žarijų, kad įgautų dūmų skonį, vėliau dedama į puodą su smulkintais svogūnais, įvairiais prieskoniais, viskas šiek tiek pamaigoma šakute ir užpilama šaltu virintu vandeniu. Valgoma su bulvėmis, virtomis su lupenomis.
