Išskirtine proga pasinaudojo ir Simonas, išvykęs atostogauti su dėde. Vis dėlto paauglio ir galvijo kova baigėsi Simono nenaudai.
„Atsimenu, bėgau, bet mane pakėlė su ragais. Aš tiesiog perskridau per bulių.
Jo ragai buvo padegti, todėl apsideginau koją. Vis dėlto kitą dieną vis tiek ėjau į ringą. Ir dabar eičiau. Jau tada su rankšluosčiu bulių vaikiau. Vietiniai žmonės žinojo mano vardą ir vadino matadoru“, – linksmai nusiteikęs pasakojo Simonas.
Ekstremalios pramogos jam visada patiko. Kadangi kelionės į užsienį buvo itin retos, vasaros atostogas Simonas leisdavo pas močiutę vienkiemyje netoli Vievio.
Išradingas vaikas prisigalvodavo įvairių pramogų. Pavyzdžiui, kartu su kaimynų vaikais pasiimdavo arklius ir vaidindavo Robiną Hudą. 10–11 metų vaikai iš lazdynų šakų patys pasidarydavo lankus ir strėles. Taikiniais ir priešais tapdavo sode esantys medžiai, obuoliai.
Vis dėlto Simonas vaikystėje ne tik eibes krėsdavo. Močiutei jis buvo nepamainomas pagalbininkas.
„Dirbdavau įvairius ūkio darbus. Ir karves perkeldavau, ir melždavau jas. Kiekvieną vasarą šienaudavome: grėbdavome šieną, jį vartydavome, veždavome. Vieną kartą vežant šieną apvirtome, o aš tuo metu buvau ant vežimo viršaus. Prisimenu, kad labai išsigandau, nes visas šienas ant manęs sugriuvo.
Dabar tai labai geros egzotiškos atostogos. Juk ne kiekvienas turi tokį kaimą“, – įsitikinęs Simonas.
