„Su šeima esame apkeliavę visą Europą turistiniu autobusiuku, porą kartų buvau Kanadoje. Tik vieną kartą su broliu buvome išsiųsti į stovyklą prie jūros. Mums tai visai nepatiko. Ačiū Dievui, tai buvo pirmas ir paskutinis kartas stovykloje“, – juokavo G.Gurevičiūtė.
Vis dėlto vaikų vasaros stovykla pajūryje Gintarei sukelia ir gerų prisiminimų. Nors jai ir jos broliui Kęstučiui ten visai nepatiko, stovykla sustiprino jų ryšį.
„Stovykloje ištisas dienas verkėme. Ten mums nepatiko, bet buvome labai artimi su broliu. Vaikystėje visada buvome kartu ir ši stovykla tik dar sykį įrodė, kad mes – geriausi draugai“, – sakė Gintarė.
Su broliu Gintarė praleisdavo visą laisvalaikį. Be galo judrūs vaikai karstydavosi medžių šakomis iš vieno medžio į kitą, laipiodavo tvoromis ar net balkono turėklais.
„Tėvams tikrai skaudėdavo galvą nuo mūsų išdaigų“, – šypsojosi G.Gurevičiūtė.
anksčiau, taip ir dabar G.Gurevičiūtė neįsivaizduoja tobulų atostogų tiesiog gulėdama pliaže ir nieko neveikdama. Vandens pramogos, pasivažinėjimai keturračiu ar riedučiais – jai tiesiog būtini.
