Skirtingas efektas
Esant tokiems ženkliems temperatūrų svyravimams, oro pokyčius lengvai pakelia ne kiekvienas. Tai gana natūralu, nes ir poilsio vietas kiekvienas žmogus renkasi individualiai – saulę ir šilumą mėgstantys keliauja į pietinius kraštus, kiti mieliau ilsisi vėsesnio klimato zonose.
„Daugiausiai įtakos ekstremaliomis oro sąlygoms turi žmogaus amžius ir organizmo sistemų gebėjimas adaptuotis“, – pasakojo Pašilaičių šeimos medicinos centro direktorė Eglė Galgauskienė.
Pasak gydytojos, kadangi daugiausiai žmogaus organizmą sudaro vanduo (68-70 %), tai į oro temperatūros pokyčius reaguoja tos organizmo sistemos, kuriose yra daugiausiai skysčių: kraujas (90%), raumenys (78%), kauluose (28%). Jautriausiai į temperatūrų svyravimus reaguoja kūdikiai ir vyresnio amžiaus žmonės, todėl jiems nepatartina daug laiko praleisti saulės atokaitoje.
Per karščius sulėtėja reakcija
Lauke tvyrant aukštesnei nei 35 laipsnių šilumos temperatūrai, žmogaus organizmo šilumos atidavimas konvekciniu būdu ir spinduliavimu į aplinką beveik nebevyksta.
„Tokiu oru žmogus pradeda intensyviai prakaituoti, nors garuodama drėgmė nuo odos paviršiaus jį atvėsina, žmogus perkaista ir pavargsta“, – teigė gydytoja.
Per tokius karščius sutrinka medžiagų apykaitos procesai bei sulėtėja reakcija, dėl šios priežasties smarkiai padidėja nelaimingų atsitikimų tikimybė.
Nereikia baimintis oro kaitos
Pasak gydytojos, svarbu suprasti, jog staigūs oro pokyčiai nepadaro žmogaus meteoralabiliu, t.y. itin jautriu skirtingoms oro temperatūroms. Kūno reakciją į oro svyravimus priklauso nuo žmogaus fiziologinių ypatumų. Organizmas natūraliai gindamasis nuo perkaitimo išskiria prakaitą, be to kiekvieno žmogaus kūno išskirtinumą galima pažymėti ir tuo, jog vieni prakaituoja gausiau, kiti mažiau.
„Dėl skirtingų žmogaus fiziologinių savybių priklauso, kaip stipriai išbalansuojama vidinė organizmo homeostazė, kaip sutrinka įvairių mineralų ir kitų organizmo svarbiausioms funkcijoms palaikyti reikalingų medžiagų pusiausvyra“, – aiškino E.Galgauskienė.
Kasmet primenamos senos tiesos
Gydytojos patarimu, norint išvengti ženklių savijautos pokyčių, reikia gerti daug skysčių, ypač mineralinio vandens, tačiau nerekomenduojama vartoti saldžių gėrimų, kurie tik dar labiau skatina troškulį ir nepapildo organizmo reikalingomis medžiagomis, kurios pašalinamos prakaituojant. Per karščius tinka gerti pomidorų, daržovių, slyvų sultis, nes jose gausu kalio ir natrio.
„Kasmet savo mažiesiems ir didiesiems pacientams primename senas tiesas: reikia vengti tiesioginių saulės spindulių, nešioti galvos apdangalus, rengtis prakaitui laidžiais ir jį gerai sugeriančiais rūbais, nesideginti nuo 11 iki 14 valandos, gerti 2 – 2,5 litro skysčių per parą“, – priminė pašnekovė.
Patarimus pamiršta
Nors kiekvieną vasarą atslenka karščio ir vėsesnio oro slėgiai, žmonės dažnai pamiršta išklausytus patarimus. “Sulaukiame pacientų su ženkliu kraujospūdžio svyravimu, skausmais širdies plote, galvos svaigimu, įsisenėjusių lėtinių ligų paūmėjimu”, - teigė gydytoja.
Dėl staigaus oro temperatūros nukritimo, sveikatos sutrikimais besiskundžiančių žmonių pasitaiko rečiau. Dažniausiai į gydytojus kreipiasi peršalimo ir gripo ligomis sergantys žmonės, paprastai jie sunegaluoja dėl netinkamos aprangos – nors oras vėsus apsirengia kaip per didžiausią kaitrą.
