Tėra slogi nuotaika
Dažnai linksniuojama poatostoginė (bei rudeninė ar pavasarinė) depresija paprastai tėra slogi nuotaika, liūdesys ir laikina apatija, kuri trunka iki dviejų savaičių.„Žmogaus savijauta apniūksta dėl paprastų priežasčių, per atostogas mėgaujamasi laisvalaikiu, nėra jokių atsakomybių, o grįžus į atgal darbą laukia rutina“, – teigė psichologas.
Išgyvendamas tokį laikotarpį, žmogus jaučiasi prislėgtas, jį kamuoja liūdesys ir entuziazmo trūkumas. Tačiau kiekvieno žmogaus elgesį niūri nuotaika po atostogų veikia skirtingai: vieni kimba į darbus, kitiems atvirkščiai viskas krenta iš rankų, o treti gyvena nostalgijoje ir nuolat žiūrinėja atostogų nuotraukas.
Gali išsivystyti klinikinė depresija
Jei žmogaus atostogos ženkliai skiriasi nuo įprastos darbo rutinos, vadinasi tuo didesnė tikimybė jog jis puls į liūdesį. Jei kasdienybė yra ganėtinai šviesi ir džiaugsminga, tai slogios būsenos žmogus išvengs. „Jei žmogus yra sveikas, tuomet toks poatostoginis liūdesys nepereis į sunkesnes formas, tačiau jei jis neturi psichologinio atsparumo, tuomet gali išsivystyti depresija“, – pridūrė M.Daugelavičius.
Jei slogi nuotaika ir apatija trunka ilgiau nei dvi savaites, vertėtų sunerimti ir svarstyti, jog reikėtų kreiptis profesionalų pagalbos. „Be nurodyto termino, klinikinę depresiją galima atpažinti ir tuo, jog žmogus neturi jėgų, jam stinga energijos ir jei dalykai ankščiau teikę džiaugsmą dabar to nebedaro“, – pasakojo M.Daugelavičius.
Reikia dirbti su savimi
Visų pirma, praradęs entuziazmą žmogus turėtų pats stengtis ir bandyti praskaidrinti savo rutiną, jo kasdienybė neturėtų susidėti tik iš darbų ir rūpesčių. Rekomenduotina daugiau laiko skirti savo pomėgiams: susirasti hobį, laisvalaikį leisti su draugais bei šeima. „Žmogus turėtų iškart pajausti, jog gyvenimas skaidrėja ir šviesėja, tuo pačiu ir psichologinė savijauta gerėja“, – kalbėjo M.Daugelavičius.
Psichologo teigimu, pasitaiko atvejų, kai žmonės grįžę po atostogų nusprendžia kardinaliai pakeisti savo gyvenimą: išsiskirti su mylimuoju, išeiti iš darbo ar net išvažiuoti iš šalies. „Nerekomenduoti visko kardinaliai keisti, nes galbūt ne darbas ar gyvenimo partneris yra apatijos ir liūdesio sukėlėjas“, – teigė M.Daugelavičius.
Žmonės linkę į depresiją
Žmogaus jautrumas ir polinkis į depresiją paprastai yra netinkamo auklėjimo rezultatas. Jei tėvai savo vaiką auklėja nuolat aiškindami, jog gyvenime svarbiausia būti pareigingu, siekti aukštų pareigų, o jo asmeninė laimė, norai ir džiaugsmas niekam nerūpi, tuomet toks žmogus ir užauga – pareigingas, bet be gyvenimo džiaugsmo.
„Mediciniškai kalbant klinikine depresija žmogus suserga kai smegenys nebegamina seratonino – džiaugsmo hormono, o tam kad jis gamintųsi, pačiam asmeniui reikia elgtis taip, kad gyvenimas jam teiktų džiaugsmą“, – patarė M.Daugelavičius. Tačiau ne tik auklėjimas palenkia žmogų į depresiją, bet ir jo sunkus gyvenimas, nuolatinės finansinės bėdos, nelaimingi santykiai su partneriu, skausmingos netektys.
Pasak specialisto, psichologo pagalbos kreipiasi ir savanoriškai ir draugų ar giminaičių atlydimi žmonės. Tačiau žmonės kurie atvedami kitų, paprastai neturi motyvacijos gydytis, todėl nevertėtų artimo žmogaus per prievartą tempti pas psichologą, geriau jam tai pasiūlyti, o ne versti. O asmenims, kurie jaučiasi prislėgti ir chroniškai nelaimingi, psichologas pataria nelaukti ir nenumoti ranka į savo rūpesčius, o ieškoti pagalbos.
