„Rugsėjį žmonių mažėja, bet dar negalima sakyti, kad poilsio sezonas baigėsi“, - portalui sakė su grupe turistų sutikta gidė Rasa Dambrauskienė.
Grupelė užsieniečių su gide stoviniavo prie perkėlos į Smiltynę. Devintą ryto žmonių buvo nedaug.
Turistai, kaip ir vietos gyventojai, laukė kelto, ketino apžiūrėti Juodkrantę ir Nidą. „Pamatysime kopas, Raganų kalną, sustosime Juodkrantėje, o tada keliausime į Nidą“, - angliškai turistams dienos maršrutą aiškino gidė.
Septynerius metus ekskursijas australams vedanti moteris į Neringą ir šį kartą lydėjo grupę iš Australijos. Dvylika turistų dieną prieš buvo atvykę iš Rygos.
„Anksčiau grupės iš Australijos atvažiuodavo kas antrą savaitę, o šią vasarą sulaukiu jų kiekvieną penktadienį. Paskutinė šiemet numatyta spalio 17 dieną. Jau yra užsisakiusių ekskursijas ir kitiems metams“, - apie didėjantį australų turistų skaičių Lietuvoje pasakojo gidė.
Lietuviai atrodo laimingesni už latvius
Grupės iš Australijos išsiskiria tuo, jog mėgsta keliauti vietos transportu, nesibaimina lietaus ir mieliau už cepelinus kerta šviežias salotas ar kitas lietuviškas daržoves.
„Dauguma jų – sveikuoliai. Jie labai mėgsta, kad Lietuvoje viskas šviežia, jiems skanios mūsų salotos, šaltibarščiai. Apie cepelinus nėra vieningos nuomonės. Vieniems australams cepelinai labai patinka, o kitiems visai nepatiko. Todėl visuomet patariu, kas pirmą kartą ragauja, pradėti nuo vieno cepelino“, - aiškino R.Dambrauskienė.
Lietuvė ne pirmus metus sulaukia turistų iš tolimos Australijos. Paprastai jie keliauja nuo Helsinkio iki Berlyno, ši kelionė vadinasi „Baltic experience“ (Baltijos patirtis – angl.). Šešias dienas iš keturiolikos australai praleidžia Lietuvoje.
Labiausiai Neringoje australus žavi Raganų kalnas. „Australija – nauja šalis. Jie neturi senovės, todėl juos traukia mūsų autentika, įdomios pasakos ir viskas, kas mena istoriją“, - pasakojo gidė.
Lietuviai australams atrodo laimingesni už latvius. „Mes apie save galvojame priešingai, o australai purto galvas – lietuviai jiems atrodo laimingesni už kaimynus“, - sakė R.Dambrauskienė.
Į Neringą traukia grybautojai ir žvejai
Kelios minutės ir keltas su keliasdešimt keleivių jau kitoje marių pusėje. Gidė buvo teisi – australai vorele susirikiavo prie Neringos autobuso į Juodkrantę ir Nidą.
Žmonių, kurie keliasi į Smiltynę, paprastomis rugsėjo dienomis sumažėjo. „Ko gero, grįžo į darbus“, - spėliojo 58-erių žvejys Vincas. Jis kone kasdien keltu iš Klaipėdos į Smiltynę keliasi pažvejoti.
„Rudenį rytais į Neringą keliasi daug grybautojų. Atpažįstu juos iš kibirėlių“, - pasakojo pirmuoju – 7 val. keltu į Smiltynę persikėlęs žvejys.
Iš Neringos grybautojai parsiveža baravykų, šilbaravykių, kitų naudingų grybų. „Kibiriuką nedidelį ir maišelį nešėsi – neblogai prigrybavo“, - grybautojus su laimikiu pastebėjo Vincas.
Vyrui žvejyba – laisvalaikio malonumas. Jis turi leidimą žvejoti, tikrintojų nesibaimina. Klaipėdietis ne vienas toks. Molo akmenis pakeliui į Jūrų muziejų nusėdęs ne vienas meškeriotojas.
„Jau turiu du karšius, - apie ryto laimikį kalbėjo žvejys. - kartais per sezoną tiek prigaudau, kad žuvies užtenka iki Kalėdų.“
Vėsiame vandenyje – tik nuogalės
Nors Smiltynės pliažu šeštadienį ritinėjosi saulė, paplūdimys jau buvo beveik tuščias. Matėsi vos vienas kitas pasivaikščioti išėjęs poilsiautojas ir kelios moterys specialiai joms skirtame pliaže.
Viena jų – Klaipėdos senamiesčio gyventoja, pensininkė Regina. Nuogai išsirengusi, ji ilgokai turškėsi vėsiame Baltijos jūros vandenyje.
„Ar žinote, kokia vandens temperatūra?“ - į klausimą moteris atsakė papurtydama galvą. Ji maudymosi sezoną pradeda anksti pavasarį ir baigia vėlai rudenį.
„Dažnai persikeliu į Smiltynę. Kaina priimtina (2,90 lt į abi puses žmogui. - Red.) ir oras švaresnis“, - pasakojo poilsiautoja. Ruda moters oda išdavė, kad ji išties dažnai mėgaujasi saule.
Regina pastebėjo, kad žmonių pajūryje sumažėjo pirmosiomis rugsėjo dienomis. „Jie, matyt, grįžta į darbus“, - spėliojo klaipėdietė.
Antrokai traukė pas delfinus
Apie pietus kelte iš Smiltynės į Klaipėdą dūzgė grupė mokinukų. „Esame antrokai iš Klaipėdos Gilijos pradinės mokyklos“, - vaikus pristatė juos lydinti mokytoja Gitana Pušinskienė.
Klasė keliavo iš Jūrų muziejaus delfinariumo, kuriame stebėjo edukacinę programą „Aš ir delfinas“.
„Pažiūrėjome, kaip treniruojami delfinai, klausėmės pasakojimo apie juos. Dabar esame nuvargę ir kelte užkandžiaujame“, - pasakojo mokytoja.
Paklausta, ar poilsiautojų sezonas tokiu metu Neringoje jau baigiasi, ji abejojo: „Kai toks geras oras, manau, kad žmonės dar skubės mėgautis saule.“
Be to, jos manymu, Smiltynės perkėloje rudenį dažni keleiviai bus mokiniai. „Rugsėjį vaikai labai daug keliasi į Smiltynę. Mačiau ir paauglių, ir mūsų amžiaus vaikų“, - aiškino pedagogė.
Ji prie Jūrų muziejaus penktadienį pastebėjo daug geltonų – mokyklinių autobusiukų: „Matyt, vaikai suvažiavo iš visos respublikos.“
Pati Gitana poilsiui renkasi ne Smiltynės paplūdimius, bet Karklę. Klaipėdietės šeimai ši poilsiavietė arčiau namų.
