„Gyvenimo tempas liepia būti Vilniuje, o ne žvejoti. O to laidininko man labai trūksta. Tačiau užtenka pabūti prie Stelmužės ąžuolo, paplaukioti aplink Zarasų ežero salas, pasukti bet kuriuo keliu ir visur randi malonumo akiai ir džiugesio širdžiai. Kokia nuostabi ta Šiaurės Lietuva! „Biedna“, kaip pas mus sako, bet turtinga savo dvasia.“ - sako Faustas Latėnas, kompozitorius.
Kviečiame į kelionę po Zarasų kraštą – pamatyti, išbandyti, pajusti!
Aukščiausia vieta yra rajono pietuose – Aukštaičių aukštumoje 239 m virš jūros lygio iškilęs Pratkūnų kalnas (6 km į pietvakarius nuo Salako), žemiausia – vakariniame pakraštyje prie Šventosios upės – 101 metras.
PAMATYK IR APLANKYK
Ežerai
Rajonas plyti Lietuvos šiaurės rytiniame pakraštyje, kalvotoje Aukštaičių aukštumoje. Šiaurėje ribojasi su Latvija, rytuose – su Baltarusija. Tarp žaliuojančių miškų, kalnelių, kalvų ir klonių išsibarstę apie 300 ežerų. Tai pats ežeringiausias Lietuvos rajonas. Zarasų ir kaimyninės Ignalinos žemėse susitelkę apie 70 proc. visų Lietuvos ežerų. Tad nenuostabu, jog Zarasai dažnai vadinami„melsvomis Lietuvos akimis“.
Jeigu keliautume visais rajono vandens keliais – ežerais, upėmis, upokšniais, didžiausiais grioviais – įveiktume net 6 tūkst. kilometrų kelią, arba atstumą nuo Zarasų iki Baikalo. Iš viso vandens telkiniai užima daugiau nei dešimtadalį rajono teritorijos.
Drūkšių ežeras
Šį ežerą kerta valstybinė Lietuvos– Baltarusijos siena. Ežero ilgis iš šiaurės vakarų į pietryčius 10,4 km, o didžiausias plotis – 9,9 kilometro. Vidutinis ežero gylis 8,2 m, giliausioje vietoje – 33,3 metro. Prie pakrančių ežeras negilus, vietomis atabradas siekia net 150 metrų. Rytinė ir pietinė ežero dalys sekliausios, o vakarinėje yra daug duobių. Ežero krantas vingiuoja net 60,5 kilometro.
Ežere yra 10 salų, kurių didžiausia– Pilies sala (21 ha) – yra Baltarusijos teritorijoje. Šioje saloje dar XI a. pradžioje Polocko kunigaikštis Brečislvas pastatė pilį ir įkūrė gyvenvietę. Salą su krantu sujungė dviem tiltais. Tai buvo viena iš nedaugelio Lietuvos pilių, pastatytų ežero saloje – kaip Trakų ar Platelių.
Didžioji sala
Ši 44 ha ploto sala, kadaise turėjusi Anglijos vardą, dažnai vadinama Zarasų miesto lopšiu. Dabar Didžioji sala – mėgstamiausia miestiečių poilsio vieta, čia vyksta kultūriniai renginiai, koncertai, sporto varžybos. Be šios salos, Zaraso ežerą puošia dar trys: Italijos, Putinų ir Liepų salos.
Miškai
Gražūs ir įspūdingi Zarasų krašto miškai užima 37 proc. rajono teritorijos. Daugiausia tai tolygiai po rajoną pasiskirstę nedideli pušynai – rajone kas 2–3 km pamatysite mišką. Į pietus nuo Zarasų – trys didesni – Gražutės, Salako ir Tumiškės – miškų masyvai. Ypač išsiskiria Gražutės giria, nusėta ežerėlių, kuriuos jungia tarp kalvų ir kalnelių vingiuojantys upeliai.
Zarasų rajono unikali gamta ir kultūros vertybės saugoma Sartų ir Gražutės regioniniuose parkuose. Sartų parko didžioji dalis yra Rokiškio rajone, tačiau parkui priklausančios Dusetos ir Sartų ežeras, garsėjantis žirgų lenktynėmis, yra Zarasų rajone. Gražutės parke saugoma Antalieptės marios, Šventosios aukštupys ir jo ežerai.
Antalieptės marios
Tai antras pagal dydį (po Kauno marių) Lietuvoje dirbtinis vandens telkinys. Marių plotas 1 tūkst. 572 ha, vidutinis gylis 7,2 m, o giliausia vieta – 46 metrai. Marių krantai labai vingiuoti, jų ilgis net 160 kilometrų.
Švento ežeras
Apie 10 km į šiaurės rytus nuo Salako telkšo unikalus Švento ežeras. Šis 425,9 ha ploto ežeras bene vienintelis Lietuvoje, į kurį neįteka ir iš kurio neišteka nė vienas upelis. Ežero vanduo toks tyras, jog, rodos, matai pačias giliausias vietas. O jis gana gilus – yra net iki 18 m gylio vietų, ežero ilgis 2,1 kilometro.
Privažiuoti su automobiliu prie ežero neleidžiama, aplink jį uždrausta ir ūkinė veikla, tad prie ežero apie 2 km teks paėjėti pėsčiomis.
Stelmužės ąžuolas
Pačiame rajono šiaurrytiniame pakraštyje rymo Stelmužės ąžuolas. Tai seniausias ąžuolas Lietuvoje ir vienas senesnių visoje Europoje. Ąžuolo aukštis 23 m, storis 3,5 metro. Ąžuolo tikrojo amžiaus iki šiol niekas tiksliai nenustatė ir nustatyti jau neįmanoma – per daug gili ir plati drevė. Vieni jam duoda 1500 metų, o kiti linkę manyti, kad medis pradėjo augti dar prieš Kristų.
Zarasai
Šis miestas vienintelis Lietuvoje turi vėduoklės formos planą. Jį lėmė šiauriniame gale suapvalinta Sėlių aikštė, penkios spindulinės, vėduoklę formuojančios, ir 4 žiedinės laužtinės gatvės. Zarasai iš visų XIX a. pagal projektinius planus formuotų Lietuvos miestų ir miestelių išsiskiria dar ir tuo, kad senasis savaime susidaręs miestelis buvo pamažu nugriautas, o jo vietoje pagal planą pastatytas naujas miestas. Bet plane visai nebuvo paisoma ežerų kontūrų, banguotos ir raižytos vietos, todėl miestui skirtoje teritorijoje tilpo dalis vėduoklės, o kitas miesto plotas atrodo lyg apsemtas vandens.
Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų neobarokinėje bažnyčioje (Sėlių aikštė) yra vertingų dailės kūrinių.
Pastate Bukonto g. 21/1 veika Zarasų krašto muziejus. Vilniaus ir Vytauto gatvių sankryžoje kyla Kauno–Daugpilio kelio statybą įamžinęs paminklas – 1845 metais pastatytas obeliskas. 1932-aisiais jis buvo perdirbtas į Nepriklausomybės paminklą, 1941-aisiais valdžios nurodymu apgadintas, 1987 metais restauruotas.
Stelmužė 12 km į šiaurę nuo Zarasų
Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia ir varpinė – vieni seniausių ir autentiškiausių medinės sakralinės architektūros statinių Lietuvoje. Bažnyčia buvo pastatyta apie 1650 metus ir priklausė evangelikams reformatams. 1713-aisiais buvo rekonstruota. Rąstai tašyti kirviu, statant nenaudota vinių. Liaudies architektūros bažnyčios prieangį iš trijų pusių supa 12 medinių kolonų – čia ryšku klasicizmo elementai. Įdomūs bažnyčios altorius ir sakykla, kuriuos 1713 metais sukūrė Ventspilio medžio drožybos dirbtuvės meistrai. Juose yra vertingų barokinių puošmenų: bareljefų, horeljefų, skulptūrų, suktinių kolonėlių, įvairios ornamentikos. Šventoriuje stovi XVII a. medinė varpinė, rekonstruota 1873 metais. Jos pagrindas yra stačiakampio plano sandėlis, viršutinė dalis – atvira galerija. Varpai išlieti 1613 metais. 1997 metais bažnyčioje įkurtas Bažnytinio meno muziejus.
Vergų bokštas – tai Stelmužės dvaro pastatas. XIX a. kaimą ir dvarą valdant carų dvariškiams Valujevams bokšte būdavo kalinami prasikaltę baudžiauninkai. Neišlaikę dvaro pareigūnų žiaurumo baudžiauninkai bėgdavę iš Stelmužės.
Antazavė 10 km į šiaurės rytus nuo Dusetų
Nuo XVII a. iki 1843-iųjų šios valdos priklausė Pliateriams, kurie pastatydino dvaro sodybą. Įspūdingame keturių terasų parke, besileidžiančiame ežero link, stovi neoklasicistiniai rūmai, išliko ūkiniai pastatai. Iki Pirmojo pasaulinio karo čia tvyrojo Pliaterių dvasia – buvo sukaupta daug vertingų paveikslų, kitų vertybių. Dabar rūmuose veikia Krašto istorijos muziejus.
Miestelio centre stovi Dievo Apvaizdos bažnyčia. Antazavės bažnyčią 1794 metais pastatė grafienė Pliaterienė, kuri nenorėjo, kad jos dvaras būtų priskirtas Aleksandavėlės parapijai. Medinėje baroko architektūros bruožų bažnyčioje saugoma itin įdomi ir originali XIX a. nežinomo liaudies menininko išdrožta Jono Nepomuko skulptūra. Yra ir puošnus auksuotas didysis altorius, 11 registrų vargonai, vertingų XIX a. paveikslų. 1959 metais bažnyčios vidų dekoravo dailininkas Bronius Uogintas.
Antalieptė 10 km į pietus nuo Dusetų
Apie 1700 metus Antalieptėje apsigyveno vienuoliai – basieji karmelitai. 1732 metais jie pradėjo statyti bažnyčią. Mūrinė tribokštė vėlyvojo baroko stiliaus Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia ryškiai dominuoja gyvenvietės panoramoje ir vaizdingame Šventosios upės slėnyje. Po bažnyčia – erdvūs rūsiai, kur yra 12 katakombų su šios bažnyčios fundatorių ir vienuolių palaikais..
1804–30 metais basieji karmelitai pastatė mūrinį dviejų aukštų vienuolyno pastatą, kuris požeminiu perėjimu jungėsi su bažnyčia. XX a. pradžioje vasaros metu vienuolynas virsdavo kunigų poilsio namais. 1991 metais čia įsikūrė klebonija ir biblioteka.
Vandens malūnas – įdomus romantizmo architektūros gamybinis statinys iš skaldytų akmenų. Gražūs netinkuoti fasadai su puikiomis akmenų mozaikomis ir savita aukšto pusskliaučio stogo konstrukcija ant mūrinių skliautų. Malūnas priklausė Balčių dvaro savininkui J. Tiškevičiui.
Salakas 18 km į vakarus nuo Dūkšto
Miestelio pietiniame pakraštyje yra totorių kapinės – vienintelės veikiančios musulmonų kapinės Aukštaitijoje. 1930 metais vaistininko Mačiaus lėšomis pastatytas Nepriklausomybės paminklas. Stovi unikali akmeninė Švč. Mergelės Sopulingosios bažnyčia (Bažnyčios g. 26).
Unikalus tašytų akmenų 78 metrų pastatas per penkerius metus buvo pastatytas tik rankomis. 1911 metais pamaldos pradėtos laikyti dar ne iki galo įrengtoje bažnyčioje.
Salake, Gražutės regioninio parko lankytojų centre (Laisvoji aikštė 14), lankomas Jūrų muziejus. Tai asmeninė V. Žilinskienės kolekcija, sukaupta per 40 metų. Joje yra apie 700 eksponatų – kriauklių, koralų, žuvų, jūros žvaigždžių, jūros ežių, jūros kempinių ir kitų įdomybių.
Dusetos 25 km į vakarus nuo Zarasų
Mieste stovi 1888 metais pastatyta Švč. Trejybės bažnyčia, kurią suprojektavo architektas Justinas Golinevičius. Bažnyčioje puikuojasi pereinamųjų iš baroko į klasicizmą formų didysis altorius, 16 registrų vargonai, yra ir gražių XIX a. altorėlių. Išlikusi XVIII a. ankstyvojo klasicizmo varpinė. 1928 metais mieste pastatytas Nepriklausomybės paminklas 1949 ar 1952 metais buvo nugriautas, 1989-aisiais atstatytas.
Nuo 1995 metų mieste veikia Dusetų dailės galerija. Pirmieji savo kūrinius jame eksponavo čia gyvenantys žinomi dailininkai Šarūnas ir Nomeda Saukos. Nepaisant skeptikų pranašavimo galerija sėkmingai gyvuoja, tapo viso Zarasų krašto kultūrinės veiklos ir traukos centru.
DALYVAUK
Postfolkloro festivalis „Mėnuo Juodaragis“
Pirmasis baltiškos kultūros ir alternatyviosios muzikos festivalis „Mėnuo Juodaragis“ buvo surengtas 1995 metais Molėtų rajone. Vėliau po tris kartus organizuotas Sudeikiuose Utenos rajone ir Kernavėje. Nuo 2007-ųjų vyksta Zaraso ežero Didžiojoje saloje, tik 2010-aisiais rengtas Aukštadvaryje, Trakų rajone.
Paskutinį vasaros savaitgalį saloje įsikuria palapinių miestelis, veikia kelios scenos, šokių, filmų, paskaitų palapinės, amatininkų kiemas. Festivalyje skamba autentiškas folkloras, postfolkloras, rokas, elektroninė, akustinė, darkwave („tamsioji banga“, jungianti vadinamąją gotikinę, elektroninę, industrinę, eksperimentinę, neoklasikinę muziką), tribal („gentinė“ – afrikietiški ritmai, perkusija) ir kita kūryba, kurioje susipina etninės tradicijos ir šiuolaikinė muzika.
Žolinės atlaidai Zarasuose
Rugpjūčio viduryje Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčios varpai skelbia didžiausio darbymečio – rugiapjūtės – pabaigą ir kviečia į Žolinės atlaidus. Ši šventė Zarasuose – pati didžiausia ir mėgstamiausia. Susirinkę į atlaidus miestelėnai ir svečiai nuo 2006-ųjų kartu švenčia ir miesto gimtadienį.
„Roko naktys“ Zaraso ežero saloje
Pirmasis „Roko naktų“ festivalis Plateliuose įvyko 2003 metais ir iškart tapo tarptautiniu reiškiniu. Kasmet į „Roko naktų“ festivalius atvyksta apie 5 tūkst. roko ir rokenrolo gerbėjų. 2008-aisiais, žiūrovams nebetelpant Platelių ežero pakrantėje, festivalis pakeitė vietą ir dabar rengiamas Zaraso ežero saloje.
IŠBANDYK
Pažintiniai gamtos takai
Gražutės regioniniame parke įrengti Degučių, Šavašos, „Ąžuolo“, Sartų parke – Ilgašilio ir Jaskoniškių takai. Šniukštuose (Antazavės seniūnija) yra mokomasis, Dusetų girios zoologiniame botaniniame draustinyje – Dusetų girios takas.
PARAGAUK
Žuvies sūris
Bendrovė„Degesa“ įsikūrusi prie Antalieptės marių, kurios garsėja ne tik savo nepakartojamu grožiu, bet ir čia sugaunamos žuvies laimikiu. Tik čia galėsite paragauti žuvies sūrio, šiuose kraštuose jau beveik 100 metų gaminamo iš lydekų, upėtakių, karpių ir kitų žuvų. Bikėnų užeigoje (Salako seniūnija), užsisakę iš anksto, galėsite ne tik pasimėgauti šiuo patiekalu, bet ir paragauti įvairiausių vaistažolių arbatų ar tikrų aukštaitiškų blynų.
Šaltivyšnių sriuba
Atleidimo šventė, arba Porciunkulės atlaidai, pirmąjį rugpjūčio sekmadienį – viena svarbiausių ir smagiausių švenčių Antalieptėje. Tik tomis dienomis ir tik čia galima paragauti šaltivyšnių sriubos su bulvėmis. Tai savotiški šaltibarščiai, tik vietoj burokėlių naudojamos vyšnios, bet tinka tik rūgščios, nes sriuba nesaldi. Vyšnios išgliaudomos, kauliukai nuplaunami šaltu virintu vandeniu ir tas vanduo pilamas į sriubą. Minkštimas sutrinamas, kad išsiskirtų sultys. Tada dedamas supjaustytas svogūnas, agurkas. Tinka ir virtas kiaušinis, ir krapai, ir druskos pagal skonį. Valgoma su šviežiomis karštomis bulvėmis.
Smetoniškui blynai iš „razavų“ miltų
Taip vadinti rupūs, t. y. vieno malimo, kvietiniai miltai. Blynai kepami ant žarijų, valgomi su namine grietine, uogiene arba spirgučių padažu. Šitaip iškepti blynai yra nepaprastai sotūs. Atsigaivinti galėsite šalta žolelių arbata arba namine gira, kuri gaminama iš čia pat iškeptos ruginės duonos.
Čižo alus su bičių medumi
Dusetų vienkiemyje (Dusetų seniūnija) užkandinėje „Prie bravoro“ pagal prosenelių tradicijas verdamas alus su bičių medumi ir alaus sriuba, kurios receptui daugiau kaip 130 metų, pripažinta kulinariniu paveldu. Yra alaus gamybos įrankių ekspozicija. Vasarą vyksta vėžių valgymo čempionatai.
