Pora laiką leido Ibisos saloje – ten Skaisgiriai su vienų metų sūneliu Atu vyko aplankyti Vaidos vyresniosios sesers Eglės. Ji jau kone dešimtmetį ten gyvena, yra sukūrusi šeimą. Kaip tik pas dukterį svečiavosi ir Vaidos tėvai, trūko tik jaunėlės sesers Miglės. Pasibuvę su brangiais žmonėmis Rolandas ir Vaida vyko į Barseloną stebėti Lietuvos ir Naujosios Zelandijos krepšinio rungtynių, susitikti su draugais ir tiesiog praleisti kelių dienų kitoje vietoje.
„Sūnui Atui tai jau ne pirma kelionė, smagu keliauti trise. Žinoma, kelionėse su mažu vaiku mažiau spontaniškumo, nerūpestingumo ar naktinių klaidžiojimų po miestą, tačiau dėl to atostogos ne blogesnės. Kai norime išvardytų dalykų, palikę mažylį mamai ištrūkstame kur nors dviese“, – pasakojo Vaida.
– Ar prisišėlote diskotekose – juk Ibisa jomis garsi?
– Teoriškai turėjome tokią galimybę – mama siūlėsi pažiūrėti vaiką ir išleisti mus. Tačiau jei atvirai, po aktyvių ir ilgų dienų mums tų diskotekų jau nebesinorėdavo.
Dienas leisdavome prie jūros plaukiodami laivais. Vėliau eidavome vakarieniauti, padūkęs ir išsilakstęs Atukas užmigdavo vežimėlyje, tada mes dar valandžiukę kitą ramiai pasėdėdavome kokios kavinės terasoje, pasimėgaudavome laiku, kai nereikia bėgti lėkti paskui vaiką, ir keliaudavome namo. Man ir pačiai keistokai skamba, tačiau tai tiesa – tai buvo šeimos atostogos Ibisoje.
– Kas krito į akis ir širdį?
– Ispanijoje tiek aš, tiek vyras lankėmės ne vieną kartą, tad to susižavėjimo, kuris užplūsta pirmą kartą apsilankius naujoje vietoje, nebuvo.
Ibisa ir kitos Ispanijos salos žavi nepaprasto grožio paplūdimiais, puikiu klimatu, jaukiais pajūrio bariukais, nors šiaip nemažai dalykų saloje kliuvo – chaosas, triukšmas. Tačiau juk tai – Ispanija, nėra ko stebėtis.
O Barselonoje, nors ir lankytumeisi dešimtą kartą gyvenime, negali nesižavėti jos didinga architektūra. Ne turistinio sezono Katalonijos sostinėje turbūt nebūna ištisus metus, milžiniški žmonių srautai kai kada erzina, kai kada suteikia energijos proveržį.
– Ar dar tikrai užsienyje smagiau nei Lietuvoje, kur dauguma žmonių – niūrūs ir susirūpinę, o gal taip mums atrodo, nes vis dėlto svečiuojamės?
– Niekada taip nemaniau. Man kvailoka tokia nuostata, nes visame pasaulyje pilna visokių žmonių – ir piktų, ir linksmų, ir nuoširdžių, ir apsimetėlių. Vienas Dievas težino, kokius sutiksi.
– Ką parvežėte lauktuvių?
– Prieš gerus metus pradėjome rinkti automobiliukų kolekciją Atui – kiekviename pasaulio mieste, kuriame apsilankome, jų nuperkame. Tad tradiciškai ir čia nupirkome kelias mašinėles.
– Trys dalykai, kuriuos reikėtų padaryti jūsų aplankytose vietose. Ko paragauti?
– Aš manau, kad tai labai priklauso nuo kelionės tikslo. Kadangi vykome pailsėti nuo darbų ir pabūti artimiausių žmonių rate, mums buvo svarbiausia kokybiškas laikas drauge – bendravimas ir buvimas kartu. Buvo ne taip svarbu, kur vakarieniaujame, daug svarbiau nuoširdūs pokalbiai, lydėję vakarienes.
Ispanijos virtuvė, reikia pripažinti, yra labai puiki. Net paprasta kataloniška duona su pomidorais („pan con tomate“) kaip skanu! Ką jau kalbėti apie šviežias jūrų gėrybes, daržoves ir iš jų pagamintus patiekalus. Ispanų valgymo papročiai man taip pat labai prie širdies – vakarienės būna ilgos, lydimos pokalbių ir juoko, valgo ispanai lėtai, neskubėdami, mėgaudamiesi.
Parengė Daiva KAIKARYTĖ
