Yra pasakojama, kad ankstesnieji Pakruojo dvaro gyventojai von der Roppai turėjo tradiciją su giminaičiais iš kitų dvarų ir visais vietiniais krašto ir dvaro gyventojais burtis į šventę Pakruojo dvare ir žiebti draugystės Kalėdų eglę.
Nukabinėtas cukierkomis, meduoliais, obuoliais, gyvūnų, figūrėlėmis, taip pagerbiamas medis turėjo magiškos reikšmės. Tikėta, kad žmonėms jis teikia laimę, vaisingumą, gerą derlių, o ir pats paprotys puošti eglutę Lietuvoje atėjo per dvarų kultūrą.
Siekiant žadinti dvaro dvasią ir tęsti senąsias dvarų kultūros tradicijas priešais Pakruojo dvaro rūmus taip pat įžiebta Kalėdų eglutė. Padedami Barono, Baronaitės, kitų dvaro gyventojų ją papuošė sukviesti apylinkių vaikai. Jie ant eglutės kabino žaisliukus su savo norais.
„Sklinda kalbos, kad tai ne paprasta, o mistiškojo meto norų eglutė. Palikus jai savo norų kitiems metams, jie būtinai išsipildys, nes ypatingą metą, kai vyksta persimainymo paslaptys, kai norus išklauso senasis lietuviškas senis Kalėda, dedasi dalykai, kurie turi perkeitimo galios“, - sakė Baronas.
Kviečiame atvykti į Pakruojo dvarą ir pakabinti ant stebuklų eglutės, saugančios virtimo iš seno į naują paslaptis, savo atsivežtą žaisliuką – noras būtinai išsipildys.
Pakruojo dvaras – didžiausia Lietuvoje išlikusi dvaro sodyba, 26 pastatų ansamblis. Čia kiekvieną savaitgalį vyksta Gyvojo muziejaus programos, kuriose atkuriamas XIX a. pb. – XX a. pr. dvaro gyvenimas. Apsilankantys svečiai tampa praeities dvaro gyventojais, iškalbingoje ir kūrybingoje atmosferoje išgyvenantys dvariškus užsiėmimus. Tapti dvaro gyventojais ir pakabinti ant eglutės savo sekančių metų norą lankytojai kviečiami kiekvieną savaitgalį nuo 12 valandos.
