Teko būti Kazachstane ir vasara ir rudenį. Šį kartą – pavasaris. Balandžio pabaiga Astanoje permaininga – panašiai kaip ir pas mus – ryte vėsu, įdienojus jau karšta, o vakarop – lietus ir sniegas. Per stepes įsibegėjęs vėjas gerokai taršo drabužius , o mūsų draugas Somatas sako, kad namie turi visą kolekciją lietsargių, nes tas vėjas kartas nuo karto netikėtai išverčia lietsargį į kitą pusę. Važiuojant provincijos keliu – didžiausios sniego krūvos šalikelėse, o pasukus link miestelio , kurio ieškojome – už kokio kilometro kelias ima ir paneria po vandeniu.
„Vakar čia dar važiavome, – sako Somatas, – Atšilo, sniegas tirpsta, vanduo semia laukus – po kokios savaitės nuslūgs. – ramiai aiškina Somatas. Apsemtas kelias – jokia tragedija – apsisukam ir randam kitą kelią – čia visi įpratę prie visokių netikėtumų tiek gamtoje, tiek buityje ir visai del nieko nesijaudina“
Čia nieko nejaudina ir kontrastai – kaip styga tiesus kelias per stepę, tiesiog varantis miegą – kaip ant delno atnešantis varganus namelius , paramstytus tai pagaliais, tai surūdijusiomis kažkokių agregatų liekanomis. O dar už kelių kilometrų – milžiniška vėjo jėgainė ir naujų , skandinaviško stiliaus namų kvartalas. Šalia kelio prašuoliuoja kaimenė arklių, vėliau ant asilo raitas piemuo – lyg iš Servanteso pasakojimų – gena avių bandą – ir čia pat pralekia kolona kamazų prikrautų rietuvėm surištomis padangomis. Mes pralenkiam svyruojančius „žigulius“, o mus tuoj pat pralenkia tviskantis „mustangas“.
Nestebina čia nieko ir mąsteliai – tikrai neįprasti lietuviškai prigimčiai. Anot Somato vidutinė žemės ūkio bendrovė šalia Astanos – turi penkiasdešimt tūkstančių hektarų dirbamos žemės, pustrečio tūkstančio karvių bandą ir pagamina apie penkiasdešimt tonų pieno produktų per dieną. O ženklas pakelėj rodo, kad iki artimiausio miesto 700 kilometrų.
O žemdirbių bendrovės direktorius, kuris prašo jį vadinti kazachiškai – akimu – pasididžiuodamas rodo kaimo pakrašty iš akmenų sudeliotą labirintą su dideliu mediniu ereliu vidury – čia mūsų kultūros ir pasivaikščiojimų parkas – sako akimas Ruslanas Adžilanovas, – O štai ten – kaimo ledo ritulio stadionas – rodo akimas ryškiai geltona pastatą – 300 vietų. Grįžus į Astaną pakliūname į miesto šventę – tiksliau Prezidento rinkimų šurmulį. Rinkimai čia, kaip ir daug kas – skiriasi nuo panašių renginių mūsuose. Didžiausia intriga – miesto parke vykstanti nacionaliniais motyvais padabinta mugė – su amatininkais, muzikantais ir suvenyrais.
Įspūdingiausias paviljonas – kuriame šeimininkauja du vyrukai su milziniškais ereliais rankose. Kiekvienas norintis gali nusifotografuoti su ereliu – vyrukas spalvotu chalatu užmauna storos odos rankovę ir patupdo ant jos erelį. Erelis ziūri apvaliom akim į tave , o jo sapnas lyg medžioklinis peilis – nelabai jauku. Vyrukai šnekūs – vienas erelis vardu Tuygun, kitas – Akbalak. Didžiausias Akbalak laimikis – dešimties kilogramų zuikis, o Tuygun – yra įveikęs lapę. Medžiokliniai ereliai, pasirodo, užauginami nuo kiaušinio. Medžiotojai suseka erelio lizdą, išbaido perinčią motiną ir pavagia iš lizdo jau užperetą kiaušinį, tada jau naminė višta išperi ereliuką, o medžiotojas juo rūpinasi ir maitina. Taip medžiotojas tampa erelio mama, o erelis medžiotojui tampa lyg ištikimas sūnus.
Kazachstano kaleidoskopas žybteli dar kartą ir man pasiseka nufotografuoti balsuojantį Prezidentą Nursultaną Nazarbajevą vos iš poros metrų atstumo. Mūsų bičiulis Somatas net žadą prarado ir patikino, kad man pasakiškai pasisekė. O paskui papasakojo savo sapną, kuriame kartu su prezidentu aptarinėjo šalies gyvenimą.
„Tėvas sakė, kad šis sapnas pranašauja man puikią karjerą“, – rimtai kalbėjo Somatas.
Astanos stikliniai dangoraižiai žarstė pvasarinės saulės žiežirbas ir turguje, kur žavinga daržovių pardavėja Ženia mus išvaišino visais savo marinuotų daržovių kokteiliais, o arklienos pardavėjas Stepanas dėstė savo slaptus receptus kaip ruošti arklienos dešras.
Kazachstano kaleidoskopas apsisuko, akimirksniu prarydamas keturias dienas. Ir vidury nakties, tuščiu keliu artėjant prie aerodromo, buvau tikras – kitą kartą Kazachstanas vėl sužibės naujomis spalvomis, skoniais, kvapais ir vaizdais.
