Važinėti riedučiais, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, nėra taip paprasta. Yra tam tikrų dalykų, kuriuos turėtų žinoti visi pradedantieji riedutininkai.
„Sostinė“ pateikia riedutininkų asociacijos „Riedėk.lt“ prezidento Evaldo Norvaišos patarimus, kaip taisyklingai važinėti riedučiais.
Pasirengimas. Svarbiausia – patikrinti visą įrangą. Riedučių sagtys ir raišteliai turi būti stipriai suveržti.
Be to, kiekvienas turėtų apsirūpinti kelių, alkūnių, riešų apsauga ir šalmu.
Riedučiai. Pradedantiesiems rekomenduojami riedučiai „Fitness“. Jie turi patogius minkštus batus, didesnius ratukus.
Pats riedučių rėmas yra šiek tiek ilgesnis, nei įprasta, todėl lengviau atsispirti, suteikia stabilumo. Tokie riedučiai gale turi gamyklinį stabdį.
Paprastai kokybiški patvarūs riedučiai kainuoja nuo 100 iki 150 eurų. Pigesnių riedučių batas nėra toks tvirtas, minkštesnis, prastesnio plastiko. Pats rėmas nėra toks patvarus, prastesnė ratukų kokybė.
Labai geri kokybiški ratukai atlaiko du sezonus. Kiti gali susidėvėti per porą mėnesių. Viskas priklauso nuo kainos. Paprastai kuo didesnė kaina, tuo geresnės riedučių dalys.
Kokybiškiausius „Fitness“ stiliaus riedučius, kuriuos galima įsigyti Lietuvoje, gamina tokios firmos kaip „Powerslide“, „K2“, „Fila“ ar „Rollerblade“.
Tiesa, prieš perkant riedučius patartina pamėginti riedėti išsinuomotais. Kartais žmonės pabando ir išsigąsta, todėl bent kartą pasipraktikuoti būtų į naudą.
Saugumas. Važiuojant riedučiais svarbu išlaikyti tinkamą stovėseną ir laikyseną. Keliai turi būti sulenkti. Viena didžiausių pradedančiųjų klaidų – ištiestos kojos.
Važiuojant ištiestomis kojomis didesnė tikimybė griūti atbulomis ant nugaros, rankų ar galvos. Visos apsaugos ir skirtos tam, kad apsaugotų į priekį krintantį žmogų.
Apranga. Didelių reikalavimų nėra. Svarbiausia – kad apranga nevaržytų judesių. Nepatartina važinėti su džinsais ar panašiai.
Rekomenduojama vilktis sportinę aprangą, su kuria būtų mažiau prakaituojama.
Trasa. Patariama važiuoti kuo lygesnėje vietoje. Vengti duobėtų, kalnuotų vietų. Lygi danga palengvins važiavimą.
Be to, nerekomenduojama važiuoti per balas, smėlį, lyjant lietui ar per šlapią dangą. Pirmiausia – dėl saugumo, nes važiuoti šlapia danga ganėtinai slidu. Be to, šlapia danga kenkia riedučiams.
Pasivažinėjus per lietų, o paskui namie padėjus riedučius į kampą, vėliau gali tekti keisti riedučių guolius, nes jie paprasčiausiai surūdys.
Jei jau važiavote šlapia danga, grįžę namo turite sutvarkyti guolius, išvalyti riedučius, juos sutepti. Tai yra sudėtingas procesas.
Technika. Pradedančiajam patartina riedėti gana greitais, trumpais ir lengvais žingsniais, atsispiriant nedideliais mostais.
Ilgainiui atsispyrimai ilgėja, tempas darosi tolygesnis.
Posūkiuose svarbiausia dėmesį sutelkti ne vien į kojas, bet ir į visą kūną. Svarbu, kad darant posūkį kūnas suktųsi posūkio kryptimi.
Stabdant kojos turi būti sulenktos. Vieną koją reikia išstumti į priekį.
Imlumas. Paprastai išmokti gerai važiuoti riedučiais pakanka vieno sezono – trijų vasaros mėnesių. Važiuodamas kartą ar du per savaitę žmogus sezono pabaigoje jau turėtų tvirtai riedėti.
Kai kurie ir per mėnesį išmoksta riedėti palyginti profesionaliai. Kitiems to nepavyksta padaryti per porą metų. Bet visiškai užtektų važinėti riedučiais tris mėnesius, vieną ar du kartus per savaitę.
Fizinė nauda. Važinėjant riedučiais dirba daug raumenų grupių – tiek kojos, tiek nugara, tiek rankos.
Be to, kitaip nei bėgant, važiavimas riedučiais mažiau apkrauna sąnarius.
Nėra spyruokliavimo aukštyn ir žemyn, todėl mažesnė tikimybė pakenkti kūnui.
Judesiai riedant glotnesni, nėra tokios apkrovos. Riedėjimas yra gera mankšta kojoms. Riedučiai gali prilygti aktyviam bėgimui. Tai ne tik geras būdas leisti laisvalaikį, bet ir naudinga fizinė mankšta.
