Pirmąją dalį skaitykite čia.
Pirmąjį rytą „Kwantu“ rezervate Daiva Žeimytė pabudo 7 val., nes tvarkaraštis čia daugiau nei aiškus: ryto darbai, pusryčiai, vėl darbai, pietūs, darbai, vakarienė, laisvas laikas.
Ryte duše Daivą pasitiko... beždžionė! Visas jų pulkas lakstė ant stogų ir karstėsi po medžius.
„Kavos beždžionės man nepasiūlė, bet papozuoti nuotraukoms sutiko. Po pusryčiu gidė Tenda iš Zambijos parodė mums rezervato teritoriją, griežtai prigrasino neiti už dviejų į laukinę gamtą vedančių vartų. Kodėl? Paaiškino paprastai: aš nenorėčiau jūsų nušauti, kai jus bandys suėsti liūtai. Aiškiau nebūna“, – šypsojosi Daiva.
Ji pasakojo, kad rezervatas, kuriame vieši, aptvertas tvoromis, kuriomis teka elektra. Liūtai ir tigrai ateina iki pat jų – čia jie ir maitinami, ir mielai snaudžia atokaitoje.
Pirmą savo viešnagės dieną darbų rezervate Daiva su kolegomis neturėjo – programos organizatoriai savanorius išvežė į safarį. Už tų vartų, už kurių prigrasinta nekelti kojos. Daiva su bendraminčiais vyko atviru visureigiu, stebėjo antilopes, šernus ir zebrus. Automobilyje visi klegėjo.
Tačiau kai automobilis privažiavo snaudžiančių liūtų būrį, mašinoje stojo mirtina tyla.
„Du liūtų patinai – Simba ir Zulu ramiai miegojo šalia bent penkių patelių. Už poros metrų nuo mūsų automobilio. Įsignybau. Neįtikėtinas vaizdas. Negana to, užsimiegoję liūtai tuo metu nusprendė pasivaikščioti vieninteliu keliu, kuriuo mes atvažiavome link jų.
Sugulė ramiausiai iš abiejų pusių kelio. Ir papūskite jiems į uodegas – gamtoje galioja jų taisyklės. Pirma liūtas turi pasišalinti nuo kelio, tada žmonės gali važiuoti.
Kadangi liūtai nė neketino mums atlaisvinti pravažiavimo, teko važiuoti pievomis. Reindžeris Piteris mus ramino – geriau apsitrankyti šonus važiuojant per duobes, negu tapti liūtų vakariene.
Anot Piterio, mums šiandien labai pasisekė safaryje, nes per vieną dieną pamatėme 4 gyvūnus iš didžiojo Afrikos penketo. Nepavyko išvysti tik leopardo. Įspūdžių per viena diena tiek, kad nežinau, kaip užmigsiu“, – pasakojo D.Žeimytė.
