Vasario 16-ąją režisierius Donatas Ulvydas su savo komanda paskelbė, kad lygiai po metų pristatys naują vaidybinį filmą „Emilija iš Laisvės alėjos“, kuris buvo filmuojamas Kaune.
Sekmadienį Kauno sporto halėje prasidės naujas televizijos projektas „Kadagys“. Tautinių šokių varžytuvės bus transliuojamos tiesioginiame televizijos eteryje.
„Žalgirio“ arenoje sausio pabaigoje tradiciškai įvyko įspūdingiausių muzikos kūrėjų ir atlikėjų apdovanojimų „M.A.M.A.“ šventė.
Tai tik keli svarbūs renginiai, kurių veiksmo vieta skelbiamas miestas Nemuno ir Neries santakoje. Kauną, kaip išskirtinę ir daug potencialo turinčią vietą, atranda vis daugiau pramogų pasaulio atstovų ne tik iš sostinės, bet ir užsienio šalių.
Arena – geriausia šalyje
Pramogų verslo žmonės įsitikinę, kad pamažu griaunamas iki šiol vyravęs stereotipas, kad vilniečiams atvykti į Kauną atrodo per toli. Šis įsitikinimas – klaidingas.
Tai, kad savaitgaliais vilniečiai skuba į Kauno naktinius klubus, jau nieko nestebina. Sostinės atstovai būtent Kaune randa europietiško lygio pasilinksminimo vietų.
Tačiau Kaunas vilioja ne tik linksmybių ieškančius žmones, bet ir pramogų verslo atstovus.
Švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo dieną televizijos žiūrovai pamatė Muzikos asociacijos metų apdovanojimų „M.A.M.A.“ ceremonijos įrašą.
Didžiausia ir įspūdingiausia muzikos apdovanojimų šventė jau 5 metus rengiama būtent Kaune. Šiemet renginys vyko sausio 29 dieną.
Šventės rengėjas prodiuseris ir žinomų atlikėjų vadybininkas Martynas Tyla sakė, kad anksčiau tinkamesnės vietos dideliems muzikos renginiams nei Vilniaus „Siemens“ arena nebuvo. Tačiau vos iškilusi „Žalgirio“ arena iš karto nukonkuravo kitas Vilniaus ir Lietuvos sales.
„Žalgirio“ arena labai patogi atlikėjams. Joje gana dideli užkulisiai, kuriuose galima rengtis pasirodymams. Taip pat gera akustika“, – sakė M.Tyla.
Prodiuseris įsitikinęs, kad Kaunas renginių organizatoriams patrauklus ir dėl savo geografinės padėties.
„Vilniečiai labiau išpuikę, išrankesni renginiams. Į Kaune vykstančius renginius renkasi ne tik kauniečiai, bet ir kitų miestų gyventojai, nes jiems patogu į šį miestą atvykti. Todėl ir įvairiausių renginių organizatoriai renkasi Kauną, nes čia ir geros sąlygos dirbti, ir publikos visada daug“, – sakė M.Tyla.
Randa tinkamų objektų
Kaunas vilioja ir televizijos laidų prodiuserius.
Vasario 21-ąją prasidėjo televizijos projektas „Kadagys“ – vyko tautinių šokių kovos. Jos buvo transliuojamos tiesioginiame televizijos eteryje.
Varžytuves galėjo matyti ne tik televizijos žiūrovai, bet ir tūkstančiai kauniečių bei miesto svečių, nes projektas rengiamas Kauno sporto halėje.
2014 metais kitas televizijos projektas „Šuolis“, kuriame garsenybės varžėsi šuoliais į vandenį, taip pat vyko Kaune, Lietuvos sporto universiteto (LSU) baseine.
Šių ir kitų garsių projektų vykdomoji prodiuserė Neringa Kavaliauskienė sakė, kad būtent Kaune randa vietas, kurios labiausiai tinka projektams rengti.
„Kai projektų filmavimai vyksta televizijos studijose, jose telpa nedaug žiūrovų. Tačiau žmonės nori stebėti dalyvių filmavimus, matyti ir pajusti gyvas jų metu trykštančias emocijas. Todėl ieškome erdvių, kur būtų patogu ir projektų dalyviams, ir žiūrovams“, – kalbėjo prodiuserė.
Lėmė kauniečių tradicijos
Kauno sporto halė kaip tik ir tapo tokia erdve projektui „Kadagys“. N.Kavaliauskienė sakė, kad joje taip pat yra gana dideli užkulisiai projekto dalyviams.
350 tautinių šokių šokėjų turės kur nesistumdydami rengtis, grimuotis.
„Dar viena priežastis, kodėl rinkomės Kauną, – būtent šio miesto gyventojai yra nusiteikę tautiškai, puoselėja lietuviškas tradicijas. Kauniečiai jaučia savo šaknis ir jas brangina, mėgsta šokių ir dainų šventes. Kauno sporto halėje daugybę metų vyksta ir šventė „Grok, Jurgeli“. Todėl manau, kad būtent Kaune tautinių šokių projektas ir tinkamas rengti“, – sakė N.Kavaliauskienė.
Tenkina kokybė ir kaina
Projektas „Šuolis“ taip pat vyko Kaune dėl to, kad tik čia prodiuserė rado tinkamą baseiną.
„Ieškant baseino, kuris būtų pakankamai gilus ir turėtų 3, 5 bei 7,5 metrų aukščio bokštus, paaiškėjo, kad visoje šalyje tokie yra tik du. Tačiau Vilniuje, Lazdynų mikrorajone, esantis baseinas buvo avarinės būklės. O Kaune LSU baseinas tiko puikiai ne tik dėl savo gylio. Čia ir ventiliacija bei kitos techninės aplinkybės tiko filmuoti“, – sakė prodiuserė.
N.Kavaliauskienė neslėpė, kad Kaunas pramogų organizatoriams patrauklus ir dėl sąnaudų. Vien degalai, už kuriuos reikia sumokėti projektų dalyviams, kainuos pigiau, nei tuo atveju, jei visi vyktų filmuotis į Vilnių.
„Kaune galima rasti priimtiną kainos ir kokybės balansą“, – sakė N.Kavaliauskienė.
Prodiuserė prasitarė, kad jau planuoja dar vieną naują televizijos projektą rudenį taip pat kurti Kaune.
Ėmė dominti filmų kūrėjus
Prie Kauno savivaldybės išlaikomo kino centro „Romuva“ nuo 2012 metų veikia Kauno kino biuras. Jo vadovas Aurelijus Silkinis sakė, kad biuro užduotis yra reklamuoti Kauną ir Kauno regioną kaip patrauklią vietą kino kūrėjams, supažindinti su įdomiausiomis vietomis ir objektais, Kauno ir Lietuvos istorija.
Taip pat biuro darbuotojai padeda sutvarkyti leidimus filmuoti mieste, pasirūpina kitais filmų kūrėjų poreikiais.
Ypač aktyvūs Kauno kino biurui buvo pastarieji metai. Kaune ilgo metražo vaidybinius filmus kūrė japonai, kanadiečiai, ispanai.
„Užsieniečius domina Kauno pilis, fortai, tarpukario ir sovietinė architektūra, įvairių religijų maldos namai. Visus labiausiai džiugina tai, kad Kaune, nedidelėje teritorijoje, sutelkta tokia istorijos, architektūros įvairovė“, – sakė A.Silkinis.
Vilniečiai maloniai nustebo
Kauno kino biuro paslaugomis jau naudojosi ir JAV gyvenantis lietuvių kilmės režisierius Martynas Markevičius. Kaune buvo filmuojami kadrai vaidybiniam kino filmui „Tarp pilkų debesų“ pagal Rūtos Šepetys bestselerį. Juostoje pasakojama lietuvių tremties istorija. Neabejingi Kaunui ir vilniečiai režisieriai.
Donatas Ulvydas praėjusią vasarą kūrė filmą „Emilija iš Laisvės alėjos“. Tai juosta, primenanti 1972 metus, kai Kaune dėl Lietuvos laisvės susidegino Romas Kalanta ir laisvės žodis buvo užgniaužtas.
Režisierius darbu Kaune nenusivylė. Jį nustebino, kad filmuotis statistais panoro keli tūkstančiai kauniečių ir kitose miestuose ar net šalyse gyvenantys žmonės. D.Ulvydas teigė, kad tai buvo pirmas kartas Lietuvos kino istorijoje, kai neraginami į filmavimo aikštelę susirinko toks didelis skaičius žmonių.
Taip pat pernai vaidybinį filmą „Kelionė į naktį“ Kaune kūrė ir vilnietis režisierius Audrius Juzėnas. Juostoje pasakojama mūsų pasipriešinimo sovietų okupacijai istorija. Aplinką jai atskleisti ir parodyti filmo kūrėjai taip pat rado būtent Kaune.
Atgimsta įrašų studija
Verslo pramogų atstovai puikiai pamena laikus, kai pakaunėje, Lapėse, buvo įkurta LNK televizijos studija. Taip pat greta buvo pastatyta ir muzikos įrašų studija. Nuo 1992 metų joje darbavosi Giedrius Litvinas. Studijoje savo plokštelių garso įrašus darė garsiausios muzikos pasaulio žvaigždės. Prieš keletą metų jis ėmėsi kitos veiklos, ir studija buvo apleista. Prieš metus joje vėl užvirė darbas. Studiją perėmė grupės „Thundertale“ lyderis Laurynas Baškys.
„Takai į garso įrašų studiją buvo užžėlę. Tačiau prieš metus joje vėl pradėjome dirbti. Ji buvo statyta specialiai gyvo garso įrašams. Todėl joje puiki akustika.
Savo albumų įrašus studijoje gali daryti įvairiausių muzikos žanrų atlikėjai – nuo kapelų iki sunkiojo roko atstovų“, – pasakojo L.Baškys.
Kol kas studija dažniau naudojasi kauniečiai. Tačiau joje įrašus jau darė ir vilniečiai. Vienas iš jų – atlikėjas Vladas Kovaliovas.
L.Baškys sakė, kad Vilniuje garso įrašų studijų nestinga. Tačiau atlikėjai giria „Lapės records“ studijos kokybę. Kadangi besidominčių galimybe įsirašyti albumus būtent Lapėse daugėja, greta studijos ketinama atidaryti ir nedidelį viešbutį, kad atlikėjai turėtų kur apsistoti.
Mato miesto potencialą
Ne vieną dešimtmetį pramogų versle besisukantis A.Silkinis įsitikinęs, kad Kaunas, kaip pramogų miestas, turi didžiulį potencialą.
„Anksčiau gabiausi ir išradingiausi jauni žmonės išvykdavo į Vilnių.
Dabar daugelį jau pavyksta įtikinti, kad Kaune yra didelių iki šiol neišnaudotų galimybių įvairiose, taip pat ir pramogų verslo srityse.
Todėl studijas Kaune baigę jaunuoliai vis labiau linkę pasilikti čia ir sugalvoja, kaip jas išnaudoti“, – įsitikinęs A.Silkinis.
Jam smagu, kad Kaunas turi savitą, unikalią istoriją, gamtą ir architektūrą. A.Silkinio nuomone, kauniečiams tereikia dar geriau tai suvokti, domėtis ir išnaudoti šį potencialą.
Laužo stereotipus apie laikinąją sostinę
Algimantas Treikauskas, Kauno miesto simfoninio orkestro vadovas:
„Iki šiol vyrauja nuomonė, kad pramogų ieškantiems vilniečiams patrauklesnė Klaipėda nei Kaunas. Tačiau šiuos stereotipus jau laužo pramogų verslo atstovai, nes Kaune atsirado „Žalgirio“ arena.
Šiuos stereotipus pamažu laužome ir mes, klasikinės muzikos atlikėjai.
Publiką iš įvairių miestų vilioja koncertuoti į Kauną atvykstantys pasaulinio lygio vokalistai ir muzikantai.
Juos vilioja profesionalūs orkestro nariai bei visame pasaulyje garsus vyriausiasis orkestro dirigentas – armėnų kilmės JAV dirigentas bei pianistas Constantine’as Oberlianas. Taip pat drauge su Kauno miesto simfoniniu orkestru (KMSO) dirbantis Kauno valstybinis choras.
Garsūs atlikėjai čia ne tik koncertuoja, bet ir nori įrašyti savo plokšteles. Iki šiol Kauno valstybinėje filharmonijoje esame padarę 5 studijinius plokštelių įrašus.
Prieš metus KMSO su tenoru iš JAV Lawrence’u Brownlee padarytas plokštelės „Virtuoso Rossini“ įrašas nuominuotas „Grammy“ apdovanojimui klasikinio vokalo kategorijoje.
2015 metų pabaigoje sužinojome, kad įtakingas tarptautinis žurnalas „Opera News“ geriausiu 2015 metų įrašu pripažino dvigubą operos „Simon Boccanegra“ plokštelę. Giuseppe Verdi operą KMSO, Kauno valstybinis choras ir garsus baritonas Dmitrijus Chvorostovskis įrašėme būtent Kauno filharmonijoje.
Įrašams filharmonija – puikiai tinkanti vieta, nes čia tylu net dieną, negirdėti miesto triukšmo, todėl galima dirbti nelaukiant sutemų.
Taip pat garsius atlikėjus vilioja ir Kauno kompaktiškumas bei ramybė.
Pačiam orkestrui groti su garsiais atlikėjais ir daryti įrašus labai naudinga. Įrašyti plokštelę kainuotų 10 tūkstančių eurų. Kai jas įrašome su žvaigždėmis, mums tai nieko nekainuoja.
O įrašai platinami JAV, Europoje, Azijoje.
Taigi, ne tik patys, bet ir Kaunas patenka į istoriją.
Pramogų pasaulio atstovai jau gali džiaugtis, kad jie renginius turi galimybę organizuoti „Žalgirio“ arenoje. Klasikinės muzikos srityje Kaunas taip pat galėtų tapti tikru lyderiu, jei būtų pastatyti nauji, modernūs ir talpūs Koncertų ir kongresų rūmai. Lietuvoje tokios salės kol kas nėra.“
Džiugina talentinga jaunoji karta
Linas Adomaitis, atlikėjas, kompozitorius, prodiuseris, pedagogas:
„Kaunas, be abejonės, tapo kur kas patrauklesnis pramogų pasaulio žmonėms, kai 2011 metais buvo pastatyta „Žalgirio“ arena.
Čia atvykstančios net garsiausios pasaulio žvaigždės pastebi, kad arena jauki, patogi, o akustika gera.
Kitą gerą tendenciją pastebiu dėstydamas Kauno technologijos universitete muzikos technologijų programą bei Kauno Juozo Gruodžio konservatorijoje. Čia buvo įkurta garso režisierių studijų programa. Ši konservatorija – pirmoji Lietuvoje, kuri jaunimui pasiūlė būtent tokias studijas.
Dirbdamas su studentais pastebiu, kad jų gretose yra daug gabių ir aktyvių žmonių. Todėl manau, kad pramogų verslas netrukus sulauks būtent Kaune išaugusių jaunų talentingų profesionalų.“
