„Džiaugiamės, kad „Scanorama“ buria vis gausesnį savo gerbėjų ratą Kaune. Pirmąjį savaitgalį didelio lankytojų dėmesio susilaukė Rubeno Östlundo „Kvadratas“, Sergejaus Loznicos „Nuolankioji“ Andrejaus Zviagincevo „Nemeilė“, Ildiko Enyedi „Apie kūną ir sielą“, Sally Potter „Vakarėlis“ ir Joachimo Triero „Telma“. Šie filmai pripildo sales visuose Lietuvose miestuose“, – sako festivalio meno vadovė Gražina Arlickaitė.
Pirmadienį Kauno žiūrovų lauks net du susitikimai su lietuvių režisieriais. Eglė Vertelytė su kūrybine grupe pristatys Toronto kino festivalyje sužibėjusį filmą „Stebuklas“, o dokumentinio kino kūrėjai Diana ir Kornelijus Matuzevičiai trumpametražių filmų programoje „Būsenos ir portretai“ kvies prisiminti juostos poeziją.
Besiilgintiems klasikinių istorijų apie paprasto žmogaus problemas patiks švedų „Sodo takelis“, suomių „Majamis“, turkų „Dar“, gruzinų „Dede“, lenkų „Vasaros prisiminimai“, vokiečių „Nyndorfo karalienė“. Festivalio viešnios Slovėnijos filmai „Medis“, „Pragaras“ ir „Taikos slėnis“ leis susidaryti įvairiapusiškesnį lietuvių žiūrovams mažai pažįstamo Balkanų kino portretą.
Kino gurmanams derėtų nepraleisti filmų, kurie trina žanro ribas ir drąsiai kuria savitus meninius pasaulius. Pierre Bismutho hibridinės dokumentikos debiutas „Kur „Rokis II“?“, Kornél Mundruczó mistinis trileris „Jupiterio mėnulis“, Juliano Radlmaierio politinė satyra „Buržuazinio šuns savikritika“, Jeano Breschando tikėjimo temos interpretacija „Popiežė Joana“, Václavo Kadrnkos poetiška drama „Mažasis kryžiuotis“ neleis nuobodžiauti net išrankiausiems žiūrovams.
Ieškantys tradicijos ir modernumo jungties galės tęsti susitikimų ciklą su ryškiausiais dekadentiško grožio adepto Luchino Visconti ir ankstyvaisiais niūraus šiuolaikybės tyrėjo Michaelio Hanekes kūriniais. Kino istorijos puslapius vers pirmoji Bramo Stokerio romano „Drakula“ ekranizacija – nebylioji Friedricho Wilhelmo Murnau „Nosferatu. Siaubo simfonija“ (1922) su specialiai festivaliui kompozitoriaus Mariaus Salyno sukurtu garso takeliu. Jam antrins Wernerio Herzogo „Nosferatu. Nakties vaiduoklis“ (1979), sekantis ne tik literatūros kūrinio, bet ir savo pirmtako pėdomis.
