Kam stengtis, kam švaistyti pinigus naujoms laidoms? Juk daugelis vasarą televizorių įsijungia tik dėl sporto.
Nesunku nuspėti, kas pirmauja reitingų lentelėse. Šilčiausiu metų laiku žiūrovai kažin ar susigundys kartojama violetine pseudoanalitika, primenančia laikus, kai mergaitė dar buvo Garliavoje.
Vargu ar daug ką domina ir prisiminimai apie šviesoforus visureigiais vartančius tautos išrinktuosius.
Miesto barų, kuriuose yra dideli televizijos ekranai (o juos šiais laikais turi kone kiekviena save gerbianti viešojo maitinimo įstaiga), savininkai džiaugiasi apniukusiu dangumi.
Jeigu prasti orai, vadinasi, prie ežero ar jūros išsirengs toli gražu ne kiekvienas potencialus klientas. O jei neišsirengs — liks mieste ir stengsis susirasti vietą, kurioje galėtų žiūrėti futbolą.
Sporto sirgalių ir daugumos statistinių Lietuvos žiūrovų aistra futbolui šį mėnesį prislopdavo tik tuomet, kai jie perjungdavo kanalą norėdami pažiūrėti, kaip Kęstučio Kemzūros vyrai rengiasi olimpiniam krepšinio atrankos turnyrui.
Futbolas Lietuvoje — sezoninė mada, kurios tendencijas per Europos ar pasaulio čempionatą sekti privaloma. Ne kartą yra tekę loštelėti iš nuostabos išgirdus, kaip profesionaliai futbolo aktualijas aptarinėja, tarkime, keturios šviesiaplaukės, kurių įprastos pokalbių temos turėtų suktis apie vaikinus, grožio salonus ir naktinius klubus.
Futbolas ekrane bumbsėjo visą birželį. O jau kitą savaitę Lietuva persuks biologinį laikrodį, susitapatins su Amerikos gyvenimo ritmu ir sirgs už saviškius, kurie dėl olimpinio kelialapio kovos Venesueloje. Turnyro finišas — liepos 8 dieną.
“Lietuvos ryto” televizija rodys ne tik atranką iš Venesuelos, bet ir Kaune vyksiantį septyniolikmečių pasaulio krepšinio čempionatą.
Tik tada laukia 20 dienų poilsio — 20 dienų iki Londono olimpinių žaidynių pradžios. Tuomet Lietuva vėl stačia galva ners į sporto televizijos pasaulį ir sirgs už savus: Virgilijų Alekną, Simoną Krupeckaitę, Gintarę Scheidt bei krepšininkus (jei jie pateisins mūsų lūkesčius ir ten pateks).
Taip pat stebėsime svetimas garsenybes, tokias kaip greičiausias pasaulio žmogus Usainas Boltas ar šiuolaikinio teniso didžiosios žvaigždės.
Šią vasarą sporto transliacijų dozė — rekordinė. Automobilių sporto mėgėjai, aišku, neatitrūks ir nuo dievinamos “Formulės 1”, kurios etapus transliuoja “Viasat” grupės kanalai.
Adrenalino pakanka ne tik TV žiūrovams, bet ir tų kanalų, kurie transliuoja didžiuosius šios vasaros sporto renginius, darbuotojams — vien sudaryti olimpinių transliacijų grafiką yra titaniškas darbas. Darbas, kurį reikia atlikti stropiai, nes žiūrovai reikalauja ir geros kokybės, ir kad transliacijos jų skoniui įtiktų.
Kaip bus per olimpines žaidynes, pamatysime.
Futbolo čempionatas LRT eteryje tekėjo įprasta vaga: tradicinio formato apžvalgos, komentatorių tandemai, kuriuose dirbantys žmonės — ir profesionalai, ir kviestiniai ekspertai — nėra eterio naujokai. Išskyrus Panevėžio “Ekrano” trenerio asistentą Valdą Dambrauską.
Jo debiutas maloniai nustebino. Jei jis nebūtų vienas darbščiausių ir perspektyviausių jaunų Lietuvos futbolo trenerių, drąsiai galėtų mesti tai, kuo užsiima dabar, ir prašyti darbo televizijoje.
Komentatorių iki vasaros pabaigos žiūrovai girdės pačių įvairiausių: patyrusių ir jaunų, energingų ir pratusių kalbėti ramesniu tonu, televizijos profesionalų ir dabarties bei praeities sporto žvaigždžių.
Sporto bendruomenei ramia vasara mėgautis neteks. Tiems žiūrovams, kurie įpratę nepraleisti nė vieno svarbesnio televizijos ekrane pasirodančio sporto kadro, — taip pat.
