— Kam tokią ateitį prognozuojate?
— Tokių žmonių yra — nuo Marijono Mikutavičiaus iki Arūno Valinsko.
Pastarąjį bus tikrai smagu matyti eteryje po trisdešimties metų. Jis turėtų būti subrendęs. Tikiu, kad tarp tokių ilgaamžių vedėjų bus ir moterų.
Mūsų komercinės televizijos labai jaunos. Joms — vos po dvidešimt metų. LRT nebuvo pasirengusi permainoms, bet nauja karta gali būti kitokia ir neužleisti eterio dar penkiasdešimt metų. Būtų džiugu.
— Tačiau komercinėse televizijose vedėjai keičiasi dažnai.
— Vedėjai vedėjams nelygūs. Vieni — tik gražūs veidai, pristatantys siužetus. Grožiui nuvytus baigiasi ir karjera. O jei žmogus moka profesionaliai dėstyti mintis, sudominti, įtikinti auditoriją, net manipuliuoti ja, jis ilgai bus paklausus.
Visų žmonių, kurie veda laidas, nevadinu vedėjais. Vedėjų yra nedaug. Pagrindinis kriterijus, pagal kurį juos atskiriu, yra profesionalumas. Vieni yra tikri profesionalai, kiti tiesiog atsidūrė tinkamoje vietoje tinkamu laiku, neblogai atrodo, moka rišliai perskaityti sakinį ir dėl to pateko į eterį.
Tačiau jiems toli iki Rūtos Mikelkevičiūtės, A. Valinsko bei kitų žmonių, kurie eteryje ne tik gražiai atrodo, bet turi daug tinkamų įgūdžių.
— R. Mikelkevičiūtė yra viena ilgiausiai dirbančių televizijos eteryje. Kokia jos paslaptis?
— Profesionalumas, reiklumas sau, domėjimasis ne savimi, o projektu. Vienas svarbiausių dalykų ir yra domėjimasis tuo, ką darai, žiūrovais, o ne savimi. Tie, kurie domisi savimi, ilgai eteryje neužsibūna.
— Kaip jūs renkatės savo prodiusuojamų laidų vedėjus?
— Kaip krepšinio treneris renkasi žaidėjus? Tai priklauso nuo to, kokiai pozicijai ir kokio stiliaus žaidėjo reikia. Todėl vedėjo parinkimas priklauso nuo laidos žanro, nuo to, kiek vedėjas svarbus. Juk vienuose projektuose vedėjas yra labai svarbus, o kituose jis — tik priedas.
— Kodėl laidoje “Lietuvos tūkstantmečio vaikai” atsisakėte Vaidos Genytės?
— Norėjome projektą atnaujinti režisūros prasme. Mums reikėjo žmonių, kurie galėtų geriau įgyvendinti mūsų sumanymus. Vaida yra puiki, tačiau jos atsisakyti privertė aplinkybės.
— Ką manote apie vedėjus, kurie sako, kad žiūrovams reikia nuo jų pailsėti?
— Tie, kurie taip sako, yra savimylos. Dažniausiai priežastys būna kitos. Nuovargis gali ateiti, bet dažniau aplinkybės priverčia daryti pertrauką. Netikiu, kad laidų vedėjai nuoširdžiai sako, esą žiūrovai nuo jų pavargo. Žiūrovai nepavargsta, jie sėdi patogiuose foteliuose.
