Lietuvos ir pasaulio naujienas “Lietuvos ryto” TV žiūrovai darbo dienomis gali sekti jau nuo pat ryto. 6 val. 30 min. eteryje rodoma informacinė pusantros valandos trukmės laida “Ryto reporteris”. Joje — žurnalistų parengti reportažai, pokalbiai studijoje, laikraščių apžvalgos, orų prognozė bei svarbiausių dienos įvykių anonsai.
Kiek vėliau, vidurdienį, laidoje “Lietuvos diena” pateikiama atnaujinta informacija ir tiesioginės transliacijos iš įvykių vietų. Kasdien trumpos žinios rodomos dar ir 16 bei 17 valandomis.
Gausi “Lietuvos ryto” televizijos Žinių tarnybos komanda rengia išsamiausias naujienų laidas Lietuvoje: analitinę publicistikos laidą “Reporteris”, aktualių pokalbių laidą “Lietuva tiesiogiai”, o sekmadieniais — svarbiausius savaitės įvykius apžvelgiančią “24/7”.
Apie tai, kaip keičiasi “Lietuvos ryto” televizijos žinių koncepcija, kalbėjomės su Žinių tarnybos vadovu Mariumi Laurinavičiumi (40 m.).
— 18-os valandos vakaro žinios ilgėja kone pusvalandžiu. Ar tiek daug naujienų per dieną susikaupia, kad nespėjate jų pranešti per tradicines 20 minučių žinias?
— Pagal tradicinį grafiką nuo aštuntos valandos ryto iki penktos vakaro dirbantys žmonės šeštą valandą jau būna namie ir dažniausiai įsijungia televizorių paklausyti žinių. Norime jiems pateikti ne tik dienos naujienų santrauką, bet ir plačiau papasakoti apie svarbius įvykius.
Turėdami daugiau laiko galėsime pateikti žinias išsamiau ir daug įdomiau. Vienas dalykas — tik pranešti naujieną, kitas — pateikti įvairias jos interpretacijas. 18 valandos žiniose bus išsamiau atspindimos Lietuvos dienos aktualijos, daugiau užsienio ar sporto naujienų. Bet tik tokių, kurios iš tiesų svarbios ir įdomios mūsų šalies žiūrovams.
Noriu pabrėžti, kad 18 valandos žinios ir toliau skirsis nuo pagrindinės mūsų kanalo žinių laidos — 21 valandą prasidedančio “Reporterio”. Gyvenimas Lietuvoje verda ir po 18-os valandos, daug kas įvyksta ir gerokai vėliau, todėl “Reporteris” ir toliau apie tai pasakos. 18 valandos žinios gal bus kiek gausesnės ir lengvesnio turinio, o “Reporteryje” apibendrinsime visą dieną.
— Ar pailgėjus žinioms didėja Žinių tarnybos komanda?
— Taip, prie mūsų prisidės pora naujų žurnalistų. Tačiau juos priimame ne tam, kad padėtų rengti ilgesnes vakaro žinias, o tam, kad sustiprintų visą mūsų komandą — kokybiškus, išsamius, įdomius reportažus stengiamės pateikti ir “Ryto reporteryje”, ir “Lietuvos dienoje”, ir žiniose, ir “Reporteryje”.
— Ar įmanoma ką nors nauja papasakoti vakare apie žinią, kuri pasklido jau iš ryto?
— Neabejotinai, bet viskas priklauso nuo to, kokią žinią nori pranešti. Vienoms naujienoms svarbiausia yra vaizdas. Pavyzdžiui, tragiškiems nutikimams — avarijoms ar sprogimams. Išgirdę kitas naujienas, ieškome kompetentingų žmonių, kurie galėtų jas įvertinti. Pavyzdžiui, kalbant apie ekonomiką svarbiausia išgirsti kuo daugiau nuomonių.
Pasklidus žinioms iš užsienio reikia pagalvoti, kuo jos aktualios Lietuvai, ir pateikti kuo platesnį vaizdą. Vienas dalykas pranešti, kad Amerikos ekonomistas Nourielis Roubini pareiškė, jog Europai gresia nauja ekonomikos recesija. Kitas — įvertinti, ar tai gresia ir Lietuvai.
— Ar jūsų žiniose yra prioritetinė sritis, nuo kurios pradedate naujienas?
— Ne, ir tai mūsų koncepcija. Nei “Reporteryje”, nei kitose žinių laidose neturime paskirų blokų sportui, ekonomikai, kriminalams ar dar kam nors. Tuo ir skiriamės beveik nuo visų žinių tarnybų Lietuvoje.
Manome, kad pagrindinė žinia Lietuvoje kasdien gali būti iš bet kurios srities. Vieną dieną svarbiausia politika, kitą — kriminalas, trečią — ekonomika, ketvirtą — sportas. Jei Lietuvos sportininkas iškovoja iš tiesų reikšmingą pergalę, žinias galime pradėti nuo pranešimo apie šį laimėjimą.
Pavyzdžiui, per Londono olimpines žaidynes buvo ne viena diena, kai pirmieji keli reportažai “Reporteryje” buvo apie sportą.
Kasdien stengiamės įvertinti, kas Lietuvos žiūrovams svarbiausia ir įdomiausia — socialinė, ekonominė, sportinė, politinė ar kriminalinė aktualija.
