Interaktyvus kinas išskirtinis tuo, kad leidžia žiūrovams dalyvauti dėliojant filmo siužetą. Brangesnį bilietą nusipirkusiems kino seanso dalyviams yra išdalinami pulteliai su žaliu ir raudonu mygtukais.
Du mygtukai ir brangios transportavimo išlaidos
Žiūrovui nuspaudus vieną iš mygtukų, beviele sistema yra perduodamas signalas į kompiuterinę programą, kuri automatiškai suskaičiuoja visus balsus. Tuomet darbo imasi vaizdo operatorius. Jis kelių mygtukų paspaudimu, ekrane parodo balsavimo rezultatus ir įjungia pasirinktą filmo dalį.
Tokio tipo filmų, pritaikytų žiūrėti kinoteatre, pasaulyje nėra daug. Lietuvoje pristatytas „Kinoautomatas” ir yra populiariausias nekomercinis tokio formato filmas. Viena iš priežaščių, kodėl kino industrija neskuba užpildyti rinkos interaktyviais filmais – mažas jų atsiperkamumas.
Sukurti ir išplatinti interaktyvų filmą atsieina daug brangiau, nei įprastą Holivudino šedevrą. Vien „Kinoautomato” kompiuterinė technika kainavo daugiau nei 50 tūkst. Lt. Be to, kiekvieną kartą filmui keliaujant į kitą šalį yra reikalingos kurjerių paslaugos, kurios atsieina dar mažiausiai apie 10 tūkst. Lt.
„Vilniaus kino šortų” organizatoriai nenorėjo atskleisti tikros filmo transportavimui ir platinimui išleistos sumos. „Nenorėčiau įvardinti tikros sumos, bet vien atsivežti į Lietuvą ir parodyti tris kartus, kainavo daugiau nei 10 tūkst. Tai daug kainuojanti unikali galimybė” - sako viena iš „Vilniaus kino šortų” organizatorių Rimantė Daugėlaitė.
Finansavimą trumpametražių filmų festivaliui skyrė Kultūros rėmimo fondas ir Vilniaus miesto savivaldybė. Tikimasi, kad dalį sumos, išleistos „Kinoautomato” atgabenimui, pavyks surinkti iš bilietų pardavimų.
Filmo siužeto pasirinkimas tarsi vertybių testas
Nors pasaulyje interaktyvus kinas nėra naujiena, Lietuvoje toks filmas buvo rodomas pirmą kartą. Juostą „Kinoautomatas” Raduzas Činčera susuko daugiau nei prieš 40 metų. Tuo metu, pasaulinėje parodoje EXPO’67 (Monrealyje) kino ekspertai ir žiūrovai filmą sutiko audringomis ovacijomis.
Pirmųjų seansų metu mygtukai, leidžiantys pasirinkti tolesnę filmo eigą, buvo įtaisyti po kino teatro kėdėmis. Deja, iškart po filmo pasirodymo, jį uždraudė rodyti tuometinė komunistinė Čekoslovakijos valdžia.
Nuo 2006 m. filmas keliauja po pasaulį ir leidžia jo žiūrovams aštuonis kartus priimti sprendimus už pagrindinį filmo herojų Novaką. Poelgiai, dėl kurių turi apsispręsti žiūrovai, tarsi vertybių testas. Filme reikia nuspręsti ar įsileisti nuogą moterį į namus, ar trenkti apsauginiui su stikliniu buteliu per galvą, ar reikia sustoti prieš iškeltą policininko ranką.
Jei labai norėtumėte sužinoti, kas būtų įvykę, jei filmo žiūrovų dauguma būtų pasirinkus kitą siužeto vingį, tektų į filmą eiti dar kartą. Tačiau tai dar negarantuoja, kad kiti žiūrovai ir vėl nepasirinks to paties.
