Ekcentriškasis Kim Ki-dukas per apdovanojimų įteikimo ceremoniją žiūrovus pamalonino scenoje užtraukta daina - taip jis džiaugėsi gavęs „Aukso liūtą“ už savo niūrų pasakojimą apie moralę.
Režisierius, kurio asmenybė atrodo nė kiek neprimenanti jo filmų veikėjų tamsos, nuo scenos dėkodamas vertinimo komisijai sudainavo korėjiečių liaudies dainą „Arirang“.
Jo filme pasakojama apie žiaurų skolų „išmušinėtoją“, šmižinėjantį po rekonstruojamo Seulo rajono gatveles ir dirbtuves, kurios bankrutuoja užleisdamos vietą dangoraižiams.
Iškrypusio veikėjo gyvenime atsiranda paslaptinga moteris, kuri sakosi esanti jo motina, ir jis ima ieškoti emocinio atpirkimo. Pagrindinis herojus mėgina keistis, bet iki pat pabaigos žiūrovas yra priverstas abejoti, ar toks žmogus gali išsigelbėti.
Kim Ki-dukas sakė, kad savo filmu norėjo pasmerkti „ekstremalų kapitalizmą“, ir pridūrė, kad jame trečias pagrindinis veikėjas yra pinigai.
Skolų „išmušinėtoją“ „Pietoje“ itin įtikinamai suvaidino Lee Jung-jinas, o paslaptingą moterį įtaigiai įkūnijo Cho Min-soo.
Filmo pavadinimą įkvėpė garsioji Michelangelo „Pieta“ - Vatikane esanti skulptūra, kuri vaizduoja Švč.Mergelę Mariją, laikančią ant kelių mirusį sūnų Jėzų Kristų.
„Dukart buvau Vatikane pasigrožėti šiuo Michelangelo šedevru. To apkabinimo vaizdas lydėjo mane daug metų. Man tai - žmonijos apkabinimas“, - anksčiau žurnalistams sakė režisierius.
„Jaučiu, kad šis filmas yra skirtas konkrečiai žmonijai, kuri atsidūrė tokioje gilios krizės ir radikalaus kapitalizmo padėtyje“, - sakė jis.
„Jame yra trys pagrindiniai veikėjai. Du iš jų - aktoriai, o trečias - pinigai“, - šmaikštavo režisierius.
Aktorius Lee Jung-jinas kalbėjo apie nuogąstavimus, kurie jį apniko nusprendus imtis šio vaidmens.
„Truputį bijojau, nes jis dirba tamsiai, sunkiai, bet viskas ėjosi labai gerai, - sakė jis. - Manęs buvo paprašyta vaidinti ne gražias scenas, o tikras scenas“.
Lee Jung-Jino sukurtą personažą jo aukos dažnai lygina su pragaro pasiuntiniu. Jis sudaro siaubingą faustišką sutartį - supančioja amatininkus, kurie negali padengti savo skolų, siekdamas pasipelnyti iš jų draudimo, kurį šie būna priversti išsiimti.
51 metų Kim Ki-dukas nėra naujokas Venecijos kino festivalyje. 2004 metais jis čia laimėjo geriausio režisieriaus apdovanojimą už filmą „Tušti namai“ (Bin-jip, 3-Iron) apie jauno bastūno ir išnaudojamos namų šeimininkės santykius.
Holivudo prodiuseris ir režisierius Michaelas Mannas, kuris pirmininkavo šiemetinei vertinimo komisijai, gerai įvertino visus 18 konkursinės programos filmų.
Geriausio aktoriaus apdovanojimas atiteko Joaquinui Phoenixui ir Philipui Seymourui Hoffmanui už jų darbą P.T.Andersono „Mokytojuje“.
Be to, P.T.Andersonas gavo geriausio režisieriaus „Sidabro liūtą“.
J.Phoenixas jo filme vaidina Antrojo pasaulinio karo veteraną alkoholiką, kuris tampa charizmatiško Ph.S.Hoffmano, vaidinančio naujo judėjimo lyderį, mokiniu. Nuostabiai nufilmuotos juostos veiksmas vyksta 6-ajame dešimtmetyje.
Ph.S.Hoffmano vaidmuo yra laisvai grindžiamas Scientologijos Bažnyčios įkūrėjo L.Rono Hubbardo biografija.
Kadangi J.Phoenixas ir P.T.Andersonas į Veneciją neatvyko, apdovanojimus atsiėmė netvarkingai atrodantis Ph.S.Hoffmanas, kuris sakė, jog ką tik išlipo iš lėktuvo.
„Joaquinas Phoenixas šiame filme yra gyvybinė jėga ir aš tam tikra prasme filme tuo naudojausi. Tai buvo kažkas nesutramdoma“, - sakė Ph.S.Hoffmanas.
Priimdamas P.T.Andersono apdovanojimą jis pasakė: „Jis pasirodo esantis vienas geriausių kino kūrėjų pasaulyje. Aš galvoju, kad jis - geriausias“.
Geriausios aktorės apdovanojimą atsiėmė Hadas Yaron, kuri suvaidino trapią, bet jausmingą moterimi virstančią merginą Tel Avivo hasidų ortodoksų bendruomenėje, apie kurią pasakoja Izraelio režisierės Ramos Burshtein filmas „Užpildyti tuštumą“ (Lemale Et Ha'Chalal, Fill the Void).
Vertinimo komisija taip pat įteikė specialų prizą austrų režisieriaus Ulricho Seidlo prieštaringai vertinamam filmui „ROJUS: tikėjimas“ (PARADIES: Glaube, PARADISE: Faith) apie moterį, kurios katalikiškas tikėjimas virsta seksualiniu apsėdimu.
Prancūzų režisierius Olivier Assayas buvo apdovanotas už geriausią scenarijų. Jo filmas „Kažkas ore“ (Apres Mai, Something in the Air) pasakoja apie politiškai aktyvių jaunuolių grupę 8-ojo dešimtmečio pradžios Prancūzijoje.
Geriausios kylančios žvaigždės apdovanojimas atiteko Fabrizio Falco, už vaidmenis dviejuose italų filmuose: Marco Bellocchio „Miegančiojoje gražuolėje“ (Bella Addormentata) ir Daniele Cipri „Tai buvo sūnus“ (E Stato Il Figlio).
D.Cipri atsiėmė apdovanojimą už geriausią techninį indėlį į kinematografiją.
Seniausias pasaulio kino festivalis į Veneciją Lido atviliojo tokius Holivudo veteranus kaip Robertas Redfordas ir tokias naujas žvaigždes kaip Selena Gomez ir Vanessa Hudgens, taip pat – autorinio kino kūrėjus iš viso pasaulio.
Nekantriai lauktas Terrence'o Malicko „To the Wonder“, kuriame vaidina Benas Affleckas ir Javieras Bardemas daugelį kritikų nuvylė - pernelyg autorinio kino štampu kupina vizualine istorija apie meilę su visomis jos apraiškomis.
Festivalyje dalyvavo ir keli nauji talentai iš arabų pasaulio, be to, jame didelio dėmesio sulaukė socialiniai ir moraliniai ekonominės krizės Europoje ir JAV padariniai.
