Analoginės TV pakasynos

Neseniai penktadalis Lietuvos gyventojų dar buvo nepasirengę analoginės antžeminės televizijos išjungimui. Gali būti, kad maždaug po trijų savaičių jie matys tik mirguliuojantį ekraną.

Nemokamai per skaitmeninę antžeminę TV retransliuojama iki 12 lietuviškų ir užsienio kanalų.<br>V. Balkūnas
Nemokamai per skaitmeninę antžeminę TV retransliuojama iki 12 lietuviškų ir užsienio kanalų.<br>V. Balkūnas
Daugiau nuotraukų (1)

Paulius Jakutavičius ("TV antena")

Oct 7, 2012, 3:00 PM, atnaujinta Mar 16, 2018, 7:16 AM

Lietuvoje šiuo metu TV programas galima matyti per įvairias televizijas: skaitmeninę antžeminę, mikrobangų daugiakanalę, kabelinę, palydovinę, interneto protokolu (IP) paremtą ir paskutines dienas gyvuojančią analoginę antžeminę.

Visos televizijos, išskyrus šią, veiks ir toliau. Spalio 29-ąją bus išjungta tik analoginė antžeminė TV.

Jeigu už TV tenka mokėti abonementinį mokestį arba jau perėjote prie skaitmeninės antžeminės TV (DVB-T), tuomet galite ramiai miegoti, o atsibudę po dviejų savaičių ir įsijungę televizorių žiūrėti mėgstamas programas.

Iki 12 kanalų — nemokamai

Prie skaitmeninės antžeminės televizijos pereinama siekiant atlaisvinti radijo dažnius ir juos panaudoti kitoms reikmėms, pavyzdžiui, interneto paslaugoms radijo ryšiu teikti. Skaitmeniniu būdu transliuojamos programos yra suspaudžiamos ir sunaudoja mažiau eterio resursų. Tačiau tokiu būdu pasiūloma geresnė vaizdo ir garso kokybė, galima matyti daugiau kanalų.

Nemokamai per skaitmeninę antžeminę TV retransliuojama iki 12 lietuviškų ir užsienio kanalų. Kiek jų galima matyti, priklauso nuo vietovės ir joje veikiančių TV siųstuvų skaičiaus.

Nemažai žiūrovų tikriausiai jau yra pastebėję, kad perėję prie skaitmeninės antžeminės TV savo televizoriuose aptinka daugiau nei 12 TV kanalų, tačiau dalies jų matyti negali. Tai koduoti, mokami kanalai, kuriuos galima matyti su dekodavimo kortele. Paprasčiau tariant — užsisakius mokamos TV paslaugą.

Tiesa, skaitmeninės televizijos tinklai aprėpia 95 proc. Lietuvos teritorijos. Į likusius 5 proc. patekusiems žiūrovams teks ieškoti kitų sprendimų, pavyzdžiui, įsivesti palydovinę televiziją.

Naudojantis analogine televizija, net esant ir labai silpnam signalui, televizorius šiokį tokį vaizdelį dar išspaudžia. O skaitmeninės TV signalui nusilpus žemiau tam tikros ribos ekranas nerodo nieko.

Ar galėsite matyti skaitmeninę televiziją, pasitikrinti galima Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) svetainėje www.rrt.lt pasirinkus “Elektroniniai ryšiai” ir tada — “Radijas ir televizija”.

Tiks ir senas televizorius

Patogiausias būdas peršokti į skaitmeninės TV traukinį — įsigyti naują televizorių su integruotu MPEG-4 DVB-T imtuvu. Tuomet namuose bus mažiau laidų, o kanalus galėsite perjungti naudodami vieną televizoriaus pultelį.

Vis dėlto seno televizoriaus išmesti nebūtina. Kineskopinius televizorius, taip pat senesnius plokščiaekranius, kurie neturi integruoto MPEG-4 DVB-T imtuvo, galima papildyti specialiu priedėliu.

Nemokamoms skaitmeninės TV transliacijoms pakaks paprasčiausio priedėlio, kainuojančio iki šimto litų. Svarbu pasitikrinti, ar jis tinka H.264/MPEG-4 AVC standartui.

Toks priedėlis prie televizoriaus gali būti jungiamas keliomis jungtimis. Seniausi televizoriai prijungiami RCA (vadinamosios “tulpės”) tipo trimis laidais. Taip pat naudojama SCART jungtis. Naujausiuose televizoriuose, dažnai gebančiuose rodyti didelės raiškos vaizdą, yra HDMI jungtys.

Norint matyti skirtingus TV kanalus keliuose televizoriuose reikės pasirūpinti atitinkamu skaičiumi priedėlių.

Koduotiems kanalams žiūrėti reikia priedėlio, į kurį būtų galima įdėti dekodavimo kortelę. Naujesniuose televizoriuose, kuriuose integruoti DVB-T imtuvai, yra CI jungtys, į kurias galima įkišti dekodavimo modulius ir įstatyti kortelę.

Kai kurie televizoriai turi integruotą MPEG-2 imtuvą, tačiau juo lietuviškos skaitmeninės TV priimti nepavyks. Tokiu atveju galima pirkti arba priedėlį, arba dekoderį, verčiantį MPEG-4 signalą į MPEG-2.

Teks pakeisti anteną

Ne mažiau svarbi antena — ji reikalinga ir televizoriams su integruotu imtuvu, ir naudojantiems priedėlį.

Kai kuriose vietovėse, kur TV siųstuvų signalas yra stiprus, pakaktų ir kambarinės antenos. Vis dėlto “Teo LT” specialistai teigia, kad 6 iš 10 atvejų keičiant analoginę antžeminę televiziją skaitmenine tenka keisti ir anteną.

Tam tikrais atvejais (kai atstumas iki siųstuvo yra 10—60 kilometrų arba gyvenate dauboje, matomumą iki siųstuvo užstoja miškas, pastatai) gali tekti įsigyti ir anteną su stiprintuvu.

Skubėti to daryti neverta — pirma patariama pareguliuoti turimą įrangą: pastatyti kambarinę anteną arčiau lango, nukreipti ją siųstuvo kryptimi. Čia gali prireikti ir specialistų pagalbos.

Tiesa, priedėlio ir antenos įsigijimas mažas pajamas gaunantiems gyventojams yra kompensuojamas.

Rūpesčių turėti gali gyvenantys daugiabučiuose namuose ir naudojantys kolektyvines TV antenas. Ne visos kolektyvinės TV priėmimo sistemos (kurias sudaro antena ir paskirstymo sistema) gali priimti DVB-T transliacijas.

Dažniausiai jos netinkamos daugiabučiuose, statytuose iki 1991 metų. Patarimai, kaip pertvarkyti tokias sistemas, pateikiami RRT puslapio “Dažnai užduodamų klausimų” skiltyje.

Vis dar analogine TV besinaudojančius žiūrovus specialistai ragina paskubėti. Pereinant prie skaitmeninės antžeminės televizijos gali tekti lauke montuoti naują anteną, o rudens orai ne visuomet tam palankūs.

Be to, įvertinant tautinius paskutinės akimirkos įpročius spalio pabaigoje tikėtinos nemažos eilės.

Pagalba — internete

Kaip sklandžiai pereiti prie skaitmeninės televizijos, kvalifikuotų patarimų galima rasti internete.

■ www.skaitmenine2012.lt — puslapis, specialiai sukurtas pereinant prie skaitmeninės antžeminės televizijos.

■ www.skaitmenine.lt — entuziastų sukurtas puslapis.

■ www.rrt.lt — Ryšių reguliavimo tarnybos svetainė.

■ Pasikonsultuoti galima ir visą parą veikiančiu telefonu 8 800 00150.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
REPORTERIS: komendantinių pratybų užkulisiai