Pažinti ir įtaigiai perteikti žudikų, prievartautojų, bankų plėšikų, neonacių gyvenimą pavyksta ne kiekvienam net ir patyrusiam žurnalistui.
Ne veltui dokumentinių laidų ciklo „Rossas Kempas. Gaujos“ autorius yra pelnęs Britų akademijos kino ir televizijos apdovanojimą. Jis taip pat buvo išrinktas Metų televizijos žmogumi.
Baimės iškreipti veidai
Pirmoje ciklo dalyje išvysime Keiptauno (Pietų Afrikos Respublika) griežtojo režimo kalėjimą.
Nors pritaikytas trims tūkstančiams, jame šiuo metu kali septyni tūkstančiai nusikaltėlių. Kalėjimas jau seniai tapo namais vienos pavojingiausių ir žiauriausių Pietų Afrikos gaujų „Number“ nariams. Jie garsėja sadistiniais kankinimo ritualais.
Žurnalistui teko nemažai pavargti, kad gautų teisę apsilankyti šioje kalinimo įstaigoje.
Po keturių mėnesių derybų, sukoręs apie 10 000 kilometrų R. Kempas jau vaikščiojo kalinių priimamajame, kur kas savaitę atvežama šimtai naujokų. Ši vieta žurnalistui kėlė šiurpą.
„Naujokų veidai iškreipti baimės. Patekusieji į kalėjimą žino, kad nuo šios akimirkos tampa čia kalinčios gaujos „Number“ aukomis.
Jie bus reketuojami, prievartaujami, kol patys taps gaujos nariais. Atsisakymas tolygus mirčiai“, — iš kalėjimo pasakojo R. Kempas.
Čia jis nesijautė saugus. Žurnalistas neabejoja, kad ir šios įkalinimo įstaigos darbuotojai negali jaustis saugūs. Juk vienam prižiūrėtojui tenka 100 kalinių.
Pokalbis su vadeiva
Čia kalintys nuteistieji retai sulaukia lankytojų. Ką jau kalbėti apie žurnalisto ir operatoriaus viešnagę. Tad prieš susitikimą su žiauriaisiais gaujos „Number“ nariais R. Kempas turėjo išklausyti jį lydinčio kalėjimo prižiūrėtojo instruktažą.
„Susikaupk, bet nebūk įsitempęs. Įkvėpk, užmegzk akių kontaktą ir galvok. Jokiu būdu neturi parodyti savo baimės. Niekada neleisk jiems jaustis viršesniems“, — trumpai ir konkrečiai paaiškino prižiūrėtojas Chrisas.
Dauguma žemesnio rango gaujos narių atsisakė bendrauti su žurnalistu, nes už tylos įžadų sulaužymą jiems gresia mirtis.
R. Kempas susitiko su pačiu gaujos lyderiu. Apie tai, ką žurnalistas išgirdo, galima būtų sukurti siaubo filmą.
Žurnalistui — išbandymai
Kitoje laidoje bus pasakojama apie Maskvoje siautėjančią itin pavojingą nacių grupuotę, rengiančią išpuolius gatvėse. Žiaurumo ir jėgos jie įgyja treniruodamiesi.
R. Kempui teko dalyvauti gaujos narių pratybose. Jis su būriu nacių bėgiojo aplink seną pastatą ir šratiniu ginklu šaudė į butelius. Pro šalį prabėgo grupelė vyrų. Jie ką tik buvo įveikę 5 kilometrus su 30 kilogramų plytų ant nugaros.
Žurnalistui teko bristi lediniu vandeniu, po akimirkos jis buvo apipiltas degiuoju skysčiu ir padegtas. Tai buvo vienas ekstremaliausių išbandymų, kurį jam teko patirti norint pelnyti gaujos narių pasitikėjimą.
Vis dėlto R. Kempas pasiekė savo tikslą — jis buvo nuvežtas į slapčiausią nacių treniruočių stovyklą, įkurtą Maskvos priemiestyje. Žinoma, žurnalistas net nenumanė, kur atsidūrė, nes dvi valandas buvo vežamas užrištomis akimis. Prieš tai iš jo buvo paimtas mobilusis telefonas.
Į gaują — ir dėl merginų
„Svarbiausia — įtikinti gaujos narius, kad nesi policininkas ir nesirengi jų išduoti“, — paklaustas, kaip pavyksta pelnyti nusikaltėlių pasitikėjimą, sakė R. Kempas.
Argi nusikaltėliai suinteresuoti tapti dokumentinio filmo herojais?
„Pavyzdžiui, Salvadore gaujų nariams toks įsiamžinimas — tarsi įrašas antkapyje. Juk jų gyvenimas gali ilgai ir netrukti. Kai kurie išsipasakoję jaučia palengvėjimą, lyg būtų nuo krūtinės nusiritinę akmenį“, — sakė žurnalistas.
R. Kempas teigia supratęs, kodėl tampama gaujų nariais. Vieniems tai — pragyvenimo šaltinis. Kitiems — galimybė gauti narkotikų. Treti nusikaltėlių būryje jaučiasi saugūs. Yra ir tokių, kurie priklausydami gaujoms lengviau susiranda merginą.
