Šiaulietė Zita Čekanauskienė, prekybos centre susigundžiusi už 5000 litų nupirkti visai šeimai kelionę į Maljorką, liko it musę kandusi.
Karmėlavoje (Kauno r.) gyvenusio Vadimo Kramarenkos santuoka prieš trejus metus buvo įregistruota, kai jis jau buvo pašarvotas. Velionio butas atiteko sutuoktinei.
„Neseniai santuoka buvo pripažinta negaliojančia, tačiau moteris ir toliau gyvena mano tėvo bute“, — guodėsi V. Kramarenkos sūnus Eduardas.
Jis kartu su kitais nuo sukčių nukentėjusiais žmonėmis nuoskaudomis dalijosi „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Negaliu tylėti“.
Į skambučius neatsiliepia
„Kai su šeima nutarėme statytis namą, ėmėme ieškoti sklypo. Vienos nekilnojamojo turto bendrovės turto vertintojo paprašiau rekomenduoti žmogų, galintį mums padėti. Rekomendavo Tomą Pažūsį. Iš pažiūros jis buvo paslaugus, pasitikintis savimi ir keliantis pasitikėjimą. Jis pasiūlė vieną iš savo esą turimų sklypų“, — pasakojo R. Pleskačiauskienė.
Būsimiems šeimininkams vieta patiko ir sandoris netrukus buvo įformintas pas notarą. Sutartimi T. Pažūsys per dvejus metus įsipareigojo pakeisti sklypo paskirtį iš žemės ūkio į namų valdos.
„Siekiau viską daryti oficialiai, todėl ir avansą žadėjau duoti ne grynaisiais, o pervesti per banką. 15 000 buvo nurodyta pervesti į T. Pažūsio sąskaitą“, — pasakojo R. Pleskačiauskienė.
Po dvejų metų jai buvo pranešta, kad sklypo paskirtis nepakeista dėl problemų su Vilniaus rajono savivaldybe. Tuomet Ramunė paprašė T. Pažūsio parodyti kitą jo turimą sklypą.
Tačiau vyras ėmė vengti bendrauti. Jo telefonas nuolat būdavo išjungtas. Taip pat paaiškėjo, kad sklypai, apie kuriuos kalbėjo T. Pažūsys, priklauso visai ne jam.
Skolų kupra auga
„Nuo mūsų sandorio praėjo gal 6 metai. Sklypo neturime, iš sumokėtų pinigų atgavome tik tūkstantį, — guodėsi R. Pleskačiauskienė. — Prieš metus kreipėmės į antstolius. Sužinojau, kad esu tik viena iš daugelio šio apgaviko aukų.
Prieš metus jo skolos siekė 50 000 litų, o šiuo metu įsiskolinimas artėja prie 2 milijonų.
Mūsų prarasta suma nėra tokia didelė kaip kitų. Kai kurie žmonės jam yra atidavę 100 ar 200 tūkstančių. Pasirodo, tas vyras apgaudinėja ir pažįstamus, ir net draugus, kurie patikėję juo nesudarė sutarčių. Dabar jie negali įrodyti apgavysčių.“
Ar yra tikimybė, kad Ramunė kada nors atgaus pinigus? Atsakyti į šį klausimą laidoje mėgino antstolis Arminas Naujokaitis, dažnai susiduriantis su panašiais atvejais.
„Byla — sudėtinga. Tas žmogus yra sukaupęs didžiulį skolų paketą, o turto kol kas neturi. Bet netgi jo įsigijęs ir pardavęs nebūtinai galės atsiskaityti su kuriuo nors vienu kreditoriumi.
Pavyzdžiui, jeigu skolininkas gautų 30 000 litų, ši suma būtų padalyta proporcingai visiems, kuriems jis skolingas“, — aiškino A. Naujokaitis.
Atsipeikėjo per vėlai
Kita laidos „Negaliu tylėti“ dalyvė Z. Čekanauskienė nukentėjo nuo vadinamųjų kelionių aferistų.
Prekybos centre užpildžiusi anketą apie savo keliavimo įpročius, šiaulietė iškart sulaukė skambučio. Moteris, pasivadinusi kelionių agentūros „Amber Promotion“ darbuotoja, ėmė įkyriai kviesti užsukti pas juos su šeima ir užsisakyti pigią kelionę. Esą keliauti su šeima labiau apsimoka.
„Vyras sakė nelabai tikįs tokiais pažadais, o aš prarijau jauką. Norėjau jam padaryti staigmeną, nes po įtemptų darbų spalio mėnesį kaip tik planavome pakeliauti“, — prisiminė Z. Čekanauskienė. Moteris ryžosi nueiti į kelionių agentūrą.
Zita, jos vyras, dukra ir žentas turėjo skristi į Maljorką. Už būsimą kelionę moteris sumokėjo 5000 litų.
„Kada supratote, kad nei kelionės, nei pinigų nematysite?“ — paklausė laidos vedėja.
„Po kokios savaitės per radiją netyčia išgirdau, kaip žmonės skundėsi patekę į kažkokias su kelionėmis susijusias pinkles. Puoliau naršyti internete ir perskaičiau atsiliepimus apie bendrovę, kuri mums pardavė kelionę.
Vos ne kas penktame komentare agentūra buvo vadinama vagių ir apgavikų kompanija“, — skaudžiais atradimais dalijosi šiaulietė.
Policija — bejėgė?
Paaiškėjo, kad apgautųjų Lietuvoje yra apie pora tūkstančių. Ši bendrovė veikė keliais skirtingais pavadinimais. Laidoje dalyvavusi žurnalistė Rūta Sinkevičienė pasakojo apie atliktą eksperimentą. „Su operatoriumi apsimetėme sutuoktiniais ir dalyvavome vienos iš bendrovių pristatyme. Iš karto pastebėjome, kad dirba tie patys veikėjai kaip ir kitose. Mane labiausiai nustebino tai, kad net pagauti mulkinantys žmones, jie iškart pereina į puolimą, ima reikalauti, kad atsiprašytume jų, grasina teismais.
Žinoma, mulkina jie ne visus. Juk kai kas į tas keliones išvyksta“, — svarstė R. Sinkevičienė. „Tikriausiai vietoj mūsų į keliones vyksta jų žmonės, kad parodytų, esą viskas ten skaidru“, — įsitikinusi Zita.
Supratusi, kad buvo apgauta, ji iškart nuėjo į agentūrą, kurioje pirko kelionę. Tačiau jos darbuotojos šypsodamosi pasakė, kad direktorius yra išvykęs į užsienį.
„Kreipėmės ir į policiją, tačiau ten išgirdome: „Ką mes galime padaryti, jei jūs, pone, pati esate kvaila“, — su apmaudu pasakojo šiaulietė.
„Šiuo atveju turėjo būti pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes tai panašu į sukčiavimą ar turi kitos nusikalstamos veiklos požymių, — aiškino laidoje dalyvavęs Policijos departamento Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis. — O Z. Čekanauskienės klaida yra ta, kad ji ne iš karto pasidomėjo, kas tai per firma, o tik po savaitės.“
Susituokė mirties patale
„Lietuvos rytas“ yra aprašęs kuriozišką istoriją, kaip Karmėlavos (Kauno r.) gyventoja Galina Vereščinskaja santuoką įregistravo tuo metu, kai jaunikis jau buvo pašarvotas.
Prie ligos patalo prikaustytas pensininkas V. Kramarenka likus porai dienų iki mirties spėjo susituokti ir parašyti žmona tapusiai G. Vereščinskajai palankų testamentą. Pagal jį moteriai atiteko dviejų kambarių butas.
Laidoje „Negaliu tylėti“ dalyvavęs V. Kramarenkos sūnus Eduardas yra įsitikinęs, kad moteris už jo tėvo ištekėjo ne iš meilės, o siekdama užvaldyti butą.
Po tėvo mirties E.Kramarenka kreipėsi į teismą, kad santuoka būtų anuliuota.
„Teismų duris teko varstyti beveik trejus metus, — pasakojo vyras. — Tik neseniai santuoka buvo pripažinta negaliojančia.
Tačiau ta moteris iki šiol gyvena tėvo bute. Ji vaikšto po Karmėlavą ir visiems giriasi, kad niekas nemoka susitvarkyti gyvenimo taip, kaip ji susitvarkė.“
