- Kokią istoriją pasakosite šiandien? - pasiteiravau P.Galkontaitės.
- Praėjusią vasarą Kuršėnuose buvo susirinkę prieš 36 metų ten duris užvėrusių vaikų globos namų auklėtiniai.
Tada niekas jų neklausė - kur nori ar gali eiti. Niekas nesidomėjo, kokios jų svajonės ar lūkesčiais. „Iškaišiojo“ po profesinės technikos mokyklas, technikumus - ten, kur buvo vietų. Dažnas iš jų dar neturėjo nė 18-os.
Per gyvenimą juos lydėjo aplinkinių priešiškumas. Dauguma bandė slėpė savo vaikystę.
Susitikime dalyvavo 23 buvę globos namų grupės auklėtiniai. Trūko keturių. Dėl vienos iš jų į mūsų tarnybą ir buvo kreiptasi.
- Ar buvo sunku ją rasti?
- Užteko vieno mygtuko paspaudimo. Pasirodo, tos moters pavardė jau buvo mūsų sistemoje - ji pati anksčiau buvo kreipusis, ieškodama giminaičių.
- Kurių laidos herojų likimai jus labiausiai sujaudino?
- Neseniai į mus kreipėsi moteris, ieškanti savo sesers. Keitėsi jų pavardės, kai kur jos buvo klaidingai užrašytos, buvo daug neaiškumų.
Tačiau galų gale viską išsiaiškinome. Kai abi moteris suvedėme, viena jų staiga pareiškė abejojanti, ar jos tikrai seserys. Ji tikino, kad nejaučia jokio artumo kitai moteriai.
Susijaudinau - gal tikrai mes padarėme klaidą. Netikėtai pavyko rasti mamą, kuri ir turėtų pasakyti tiesą.
- Laidose kalbate itin jautriomis temomis. Kaip pavyksta sutvardyti emocijas?
- Kai vedu laidą, emocijas suvaldyti nesunku, nes joms tiesiog nėra laiko - galvoju, kaip darbą atlikti gerai. Tačiau ruošiant laidas eteriui, jas montuojant kartais tikrai ašarą tenka išspausti.
Laidą apie Kuršėnų vaikų namus LRT rodys antradienį 19.45.
