- Kokią istoriją pasakosite šiandien? - pasiteiravau P.Galkontaitės.
- Praėjusią vasarą Kuršėnuose buvo susirinkę prieš 36 metų ten duris
užvėrusių vaikų globos namų auklėtiniai.
Tada niekas jų neklausė - kur nori ar gali eiti. Niekas nesidomėjo,
kokios jų svajonės ar lūkesčiais. „Iškaišiojo“ po profesinės technikos
mokyklas, technikumus - ten, kur buvo vietų. Dažnas iš jų dar neturėjo
nė 18-os.
Per gyvenimą juos lydėjo aplinkinių priešiškumas. Dauguma bandė slėpė
savo vaikystę.
Susitikime dalyvavo 23 buvę globos namų grupės auklėtiniai. Trūko
keturių. Dėl vienos iš jų į mūsų tarnybą ir buvo kreiptasi.
- Ar buvo sunku ją rasti?
- Užteko vieno mygtuko paspaudimo. Pasirodo, tos moters pavardė jau
buvo mūsų sistemoje - ji pati anksčiau buvo kreipusis, ieškodama
giminaičių.
- Kurių laidos herojų likimai jus labiausiai sujaudino?
- Neseniai į mus kreipėsi moteris, ieškanti savo sesers. Keitėsi jų
pavardės, kai kur jos buvo klaidingai užrašytos, buvo daug neaiškumų.
Tačiau galų gale viską išsiaiškinome. Kai abi moteris suvedėme, viena
jų staiga pareiškė abejojanti, ar jos tikrai seserys. Ji tikino, kad
nejaučia jokio artumo kitai moteriai.
Susijaudinau - gal tikrai mes padarėme klaidą. Netikėtai pavyko rasti
mamą, kuri ir turėtų pasakyti tiesą.
- Laidose kalbate itin jautriomis temomis. Kaip pavyksta sutvardyti emocijas?
- Kai vedu laidą, emocijas suvaldyti nesunku, nes joms tiesiog nėra
laiko - galvoju, kaip darbą atlikti gerai. Tačiau ruošiant laidas
eteriui, jas montuojant kartais tikrai ašarą tenka išspausti.
Laidą apie Kuršėnų vaikų namus LRT rodys antradienį 19.45.
