Kiekvienoje laidoje bus pristatoma vis kito žinomo vyresnės kartos atlikėjo muzika. Tačiau ją atliks kiti dainininkai ir muzikantai – žinomi kūriniai dažnai skambės labai netikėtai.
„Rondo”, Stasys Povilaitis, Vytautas Kernagis ir kiti – laidos kūrėjai jau sudarė 10 legendų sąrašą. Sezono pabaigoje bus išrinkta geriausia kūrinio interpretacija.
– Esate vedęs ir kitą su estrados veteranais susijusią laidą – „Mūsų dienos kaip šventė”. Tai jūsų pamėgtas eterio žanras? – paklausėme vieno laidos vedėjų dainininko Deivio.
– Naujoji laida – pirmas Arūno Valinsko prodiusuojamas TV projektas, kurį esu pakviestas vesti. Jis – profesionalas, man įdomu, nes jaučiu, kad turėsiu galimybę daug ko išmokti.
Tai nėra tokia pati laida kaip „Mūsų dienos kaip šventė”. Legendinio atlikėjo ar grupės dainas atliks jaunesni, o pati legenda sėdės tik prie komisijos staliuko. Manau, iš to išeis kas nors įdomaus.
– Laidą vedate su Inga Valinskiene. Gal kartu ir dainuosite?
– Taip, laidoje, skirtoje Stasiui Povilaičiui. Sekėsi neblogai, nors buvome įvertinti vienetu. (Juokiasi.)
– Su Inga pirmą sykį pasirodėte „Auksiniuose svogūnuose” prieš dešimt metų. Jau suprantate vienas kitą iš pusės žodžio?
– Negalėčiau taip sakyti. Ji – labai profesionali, gali ilgai kalbėti nesustodama, aš kartais neturiu ką pridurti. Beje, iki šiol kartu nesame vedę jokio koncerto ar laidos.
– A.Valinskas akcentavo vedėjų ūgio skirtumą – sakė, kad jums teko pasimatuoti Ingos batus, bet ji vis tiek atrodė kur kas aukštesnė.
– Aš į tai nekreipiu dėmesio. (Juokiasi.) Dėl to, kad nesu aukštas, kol kas savo gyvenime matau tik privalumų.
– Jei jums reikėtų išsirinkti vieną grupę ar atlikėją, kurio muzika būtų įamžinta šioje laidoje?
– Labai norėčiau šioje laidoje pamatyti Andrių Mamontovą. Mano supratimu, grupė „Foje” tikrai nusipelno apibūdinimo „legenda”.
– Jūsų naujausias albumas „Lietuva” pasirodė prieš dvejus metus. Ką veikiate dabar?
– Gyvenu teatru, spektakliais. Labai daug važinėju vaidindamas „Velnio nuotakoje”, „Paryžiaus katedroje”, pasirodau su „Lietuvos” ansambliu, „Domino” teatro pastatymuose. Tai suvalgo didžiąją dalį mano laiko.
Kurti neturiu sąlygų – auga vaikas, butas nėra toks patogus, kad čia pat galėčiau rašyti dainas. Galbūt reikia ir gyvenimo sukrėtimų. Jų, laimė, neturiu, bet kūryba dėl to kenčia.
– Pernelyg ramiai gyvenate?
– Atvirai kalbant, taip. Man kūrybai nepakanka teigiamų emocijų, jos nelabai įkvepia rašyti dainų. Nesu parašęs dainos apie Kalėdas ar gimtadienį, nė vieno proginio kūrinio, nors mane daug metų spaudžia tai padaryti.
