Prieš septynis mėnesius įsigiję šuniuką, A. Guoga su mylimąja Aiste pradėjo galvoti apie augintinio vardą. Atvykus vieno dienraščio žurnalistams A.Guogai spontaniškai kilo idėja – tegu augintinio vardą padeda išrinkti tauta. Žmonės siūlė šimtus įvairiausių variantų, o kartą, visai netyčia, A. Guoga pašaukė vokiečių aviganį „Nordai“ – šis atsiliepė ir vardas prigijo. Tiesa, kol kas mažasis gražuolis dažniau šaukiamas mažybiniu vardu - Nordukas.
Tiek Aistė, tiek Antanas – užimti žmonės, daug laiko praleidę toli gražu ne Lietuvos užkampyje. Tačiau atsiradus Nordui A. Guoga su savo mylimąja vis daugiau laiko praleidžia Anupriškių kaime. Net po ilgų atostogų Balyje jie neužtruko sostinėje – išskubėjo tiesiai pas savo augintinį. Panašu, kad ne verslas ar filantropinė veikla juos čia laiko – šeimos inkaru Lietuvoje tapo Nordas.
A. Guoga šypsodamasis pasakoja, kad ne jam, o Nordui Aistė verda vakarienę. A. Šlapokaitei gaila šuniuką vien sausu maistu šerti, tai beveik kas vakarą verda jam jautieną ir vištieną su ryžiais. Vienas iš mėgstamiausių vokiečių aviganio delikatesų ne šviežia šerniena ar varlių uodegelės – o paprasčiausia lietuviška varškė.
Visi poilsio ir pramogų parko svečiai gali būti ramūs – nors būdamas devynerių mėnesių amžiaus Nordas atrodo rimtas ir subrendęs šuo, jis yra labai kultūringas ir išsilavinęs – be specialios šeimininko komandos nieko nepuls. Su atvykstančiais ne tik pats draugauja, bet ir Antaną su Aiste supažindina.
Šeimininkai labai stebisi, kad Nordo nereikėjo specialiai mokyti atlikti gamtinių reikalų. Norėdamas atlikti rytinį darbelį, augintinis žadina Aistę – greit atlikęs reikalus, Nordas pradeda laukti rimtųjų pasivaikščiojimų. Kasdien pora kartu su keturkoju draugu nueina po keletą kilometrų miško takeliais, o jei augintinis padūkėliškai nusiteikęs – tai ir rogėmis nuo kalniuko nusileidžia. Be greitojo bėgimo Nordas turi mėgstamą žaisliuką – teniso kamuoliuką.Kai nori daugiau judesio, Nordas renkasi futbolą. Bet labiausiai jam patinka stebėti, kaip A. Guoga žaidžia tenisą. Augintinis budriai stebi teniso kamuoliuko trajektorijas, kartais sėkmingai jį perima ir tada prasideda dviejų šeimos vyriškių teniso varžybos.
Į šeimininkų lovą šuniukas ateina tik pakviestas – pasisveikinti ar dienos planus aptarti, o šiaip mėgaujasi miegu prie atviro lango šeimos būsto pirmajame aukšte.
Abu jo šeimininkai džiaugiasi, kad augintinis įnešė į šeimą absoliučios ramybės ir darnos jausmą: „Jam svarbiausia, kad mes būtume visi kartu“, - pasakojo Aistė su Antanu.
