Niekas nedrįso numušti skrydžiui pakilusio lėktuvo su fiktyvaus fantastinio trilerio „Operacija „Argo“ kūrybine grupe.
Aktoriaus Beno Afflecko režisuotas dramatiškas trileris apie šešių JAV diplomatų išgelbėjimą iš revoliucingai nusiteikusio Teherano rado balansą tarp tikrų įvykių padiktuotos aštrios įtampos ir pramoginio kino, žaismingai ironizuojančio Holivudo studijų prodiuserių intrigas.
Esminę reikšmę turėjo filmo temos aktualumas, gudri studijos „Warner Bros.“ strategija ir prodiuserio George’o Clooney autoritetas. „Oskaro“ statulėlė atkreips visuomenės dėmesį į Iraną, kurio vadovai pažeidžia žmogaus teises ir drastiškais metodais baudžia netylinčius menininkus.
Pasaulio kino bendruomenė jau buvo susivienijusi ir privertė paleisti iš kalėjimo 20 metų nuo kūrybos izoliuotą režisierių Jafarą Panahi.
Kartu su juo kenčia kiti režisieriai, kuriems tenka susitaikyti su bausmėmis arba bėgti iš šalies, padidinant grėsmę artimiesiems (sausio mėnesį buvo suimtas Europoje gyvenančio režisieriaus Bahmano Ghobadi brolis).
B. Affleckas kaip tik paminėjo draugus, gyvenančius prastomis sąlygomis. Po pergalės geriausio 2012 m. filmo rinkimuose trileris „Operacija „Argo“ atrodo stipriai pervertintas, bet šis Kino ir meno akademijos sprendimas yra grynai politinis.
Ne veltui pagrindinį „Oskarą“ kartu su Jacku Nicholsonu įteikė JAV prezidento Baracko Obamos žmona Michelle. Nereikia pamiršti svarbaus fakto, kad šių metų birželio 14–ąją Irane organizuojami prezidento rinkimai, po kurių tikimasi kardinalių šalies kultūros politikos pokyčių.
Puošnius miuziklus garbinusioje ir agento Džeimso Bondo 50–metį dviem dainomis šventusioje ceremonijoje jautėsi Akademijos noras bent saikingai pagerbti visus nominacijų lyderius. Tarpiniuose finišuose visus įmanomus apdovanojimus rinkęs Danielis Day-Lewisas („Lincolnas“) į šventę atvyko užtikrintas savo pergale.
Geriausios antrojo plano aktorės nominacijoje nebuvo matyti kitos logiškos išeities, kaip apdovanoti nuostabiąją, dainingąją ir žiūrovų širdis sugraudinusią Anne Hathaway („Vargdieniai“), kuri tikslingai artėjo prie „Oskaro“ ankstesniais vaidmenimis („Reičel išteka“, „Meilė ir kiti narkotikai“).
Geriausio antrojo plano aktoriaus nominacija vis dėlto baigėsi netikėčiausia vakaro staigmena. Su derama pagarba charizmatiškajam austrui Christophui Waltzui, bet šį kartą jis nenusipelnė laimėti tokiame konkurentų būryje.
Vesterne „Ištrūkęs Džango“ aktorius panašiomis manieromis tiesiog pakartojo jį išgarsinusio nacių pulkininko Hanso Landos vaidmenį ankstesniame Quentino Tarantino trileryje „Negarbingi šunsnukiai“ ir lygiai prieš 3 metus jau atsiėmė savo „Oskarą“.
Dabar išėjo deja vu komplektas, bet apmaudžiausia, kad žymiai virtuoziškesnius ir sudėtingesnius vaidmenis vertintojų ir žiūrovų teismui buvo pateikę Philipas Seymouras Hoffmanas („Mokytojas“), Robertas De Niro („Optimisto istorija“) ir Tommy Lee Jonesas („Lincolnas“), kuris triumfavo JAV aktorių gildijos apdovanojimuose.
Kodėl staiga pasikeitė aktorių bendruomenės nuomonė? Jie tiesiog pasuko lengvesniu keliu, kad pakeltų „Oskarų“ ceremonijos reitingus.
„Oskaras“ už geriausią originalų scenarijų neteisingai buvo atiduotas populiariajam Q. Tarantino, genialiai mokančiam rašyti dialogus ir kuriančiam žaismingai daug plepančius personažus.
Šiek tiek ištęstą pramoginį reginį „Ištrūkęs Džango“ smagu žiūrėti kino teatre, bet jis nepriartėja prie geriausių filmų, tokių kaip „Bulvarinis skaitalas“ ir „Pasiutę šunys“. Scenarijaus struktūra tiesiog nukopijuota nuo sėkmingų „Negarbingų šunsnukių“ ir nežiba originalumu.
Žymiai svarbiau ir aktualiau nuskambėtų apdovanojimas tikrais įvykiais pagrįsto trilerio „Taikinys Nr.1“ scenaristui Markui Boalui, kuriam teko apdoroti daugybę medžiagos apie „Al Qaeda“ teroristų vado Osamos bin Ladeno medžioklę.
Režisierės Kathryn Bigelow filmas nukentėjo ne dėl kokybės ir profesionalumo, o dėl skandalų, negražių intrigų ir plačiai nuskambėjusių tyrimų, susijusių su slaptos medžiagos gavimu.
Būtent dėl šios priežasties garantuoto „Oskaro“ už geriausią moters vaidmenį taip ir negavo fantastiškai vaidinusi Jessica Chastain. Viešai raginami boikotuoti „Taikinį Nr.1“ Akademijos nariai tikriausiai nusprendė pasirinkti saugesnį variantą.
Juolab kad sparčiai progresuojanti talentingoji Jennifer Lawrence sukūrė aukščiausios prabos vaidmenį komiškoje romantinėje dramoje „Optimisto istorija“.
Režisieriaus Davido O. Russello filmas vienintelis delegavo savo atstovus į visas keturias aktorių nominacijas.
Geriausio režisieriaus nominaciją kurioziškai sujaukė patys režisieriai, nusprendę ignoruoti B. Afflecką, K. Bigelow ir Tomą Hopperį („Vargdieniai“).
Po tokio akibrokšto nominacija teoriškai atrodė nenuspėjama, bet atmetimo principu ieškant nugalėtojo galėjo likti tik vienas logiškas kandidatas.
Vos paskelbus nominacijas buvo aiškiai matyti, kad kovos tik trys pretendentai, nes debiutantas Behnas Zeitlinas neturėjo jokių šansų (jo pergalė yra netikėta nominacija už „Pabaisas iš laukinių pietų“), o austrui Michaeliui Haneke („Meilė“ nėra pats geriausias jo filmas) būtų sudėtinga užsitikrinti amerikiečių kolegų palaikymą.
Pageidaudami geriausiu režisieriumi tituluoti Steveną Spielbergą arba D. O. Russellą Akademijos nariai būtų privalėję atiduoti nugalėtojui ir „Oskarą“ už geriausią filmą, antraip būtų likę nesuprasti.
Kadangi pagrindinė nominacija jau buvo rezervuota „Operacijos „Argo“ komandai, liko vienintelė kompromisinė galimybė logiškai balsuoti už JAV gyvenantį taivanietį Angą Lee, kurio režisuota vizuali, provokuojama, efektinga ir emocinga drama „Pi gyvenimas“ pranoko optimistiškiausius lūkesčius.
Lietuvoje filmas jau surinko 1,59 mln. Lt pajamų ir užsitikrino sėkmingiausio pas mus rodyto 2012 m. „Oskarų“ laureato titulą.
Palyginkime: Q.Tarantino „Ištrūkęs Džango“ kol kas džiaugiasi 302 tūkst. Lt pajamomis, D.O.Russello „Optimisto istorija“ sukaupė 175 tūkst. Lt ir jau išsikvėpė, o B.Afflecko „Operacijai „Argo“ per 17–a rodymo dienų nepavyko sudominti Lietuvos žiūrovų (24 tūkst. Lt), bet trys „Oskaro“ statulėlės dar įpūs filmui gyvybės ir pritrauks dėmesį.
